#48 San Franciskas ir nakvynė Santa Barbaroje

San Franciskas

Čia buvome tikri turistai, tad apie tas dvi turistiškas dienas vėjuotame San Franciske.

Miestas mus pasitiko gana šaltu oru ir kamščiais įvažiuojant į miestą pro San Francisco – Oakland Bay tiltą.

Atvykome sekmadienio pavakarę ir apsistojome pačiame mieste, tad viskas buvo ganėtinai arti. Pirmą vakarą nusprendėme nueiti iki garsiosios vingiuotosios Lombard gatvės, nes nuo mūsų motelio buvo tik gerų 10 min kelio pėstute. Gaila tik, kad neįvertinome miesto kalnuotumo ir kai kurių gatvių statumo, kaip tik dar šeštadienį turėjome gerą hike’ą, tad lipant/kopiant į kai kurias gatves San Franciske atrodė, jog kitą dieną teks praleisti lovoje. Greitai tapo aišku kodėl mieste matėme tiek daug atletiškų žmonių.

Taigi nusileidę vingiuotąja gatve (automobiliu ja taip ir nepravažiavome) patraukėme link populiaraus turistų traukos objekto – Fisherman’s Wharf rajonėlio. Pilna kavinių, suvenyrų parduotuvių (kuriuose pilna fleece tipo džemperiukų ir lengvų striukių nuo vėjo). Čia taip pat yra akvariumas,  K-Dock’e galima pamatyti jūrų liūtus, yra MaDam Thussad muziejus, taip pat II Pasaulinio karo povandeninis laivas USS Pamanito ir aišku šviežios jūrų gėrybės. Tuo tikslu užsukome vakarienės į vieną iš Pier 39 esančių restoranų, niekada nesilankome brangesniuose restoranuose esančiuose turistų vietose, bet šįkart buvome alkani ir užsukome čia paragauti jūros gerybių. Taigi dviems asmenims viskas atsiėjo apie $100 su gėrimais, nežinau ar buvo verta. Atsarginis variantas šiam vakarui buvo japoniškos pirtys ir ramenas, kas kainos atžvilgiu būtų tas pats, tačiau po saulėtekio Yosemite jautėmės truputėlį peršalę ir per daug pavargę kažką daugiau veikti. Tai lieka kitam kartui. Pamiršau paminėti, kad būtent iš Fisherman Wharf išplaukia keltai į Alcatraz salą – kalėjimą. Bilieto kaina žmogui 37.25$. Bilietus galima įsigyti internetu ir tai patartina padaryti bent prieš porą savaičių dėl didelio lankytojų srauto. Mes ilgai svarstėme ar visgi vertėtų ten apsilankyti, bet taip ir nesugalvojome, o nuvykę į San Fraciską patikrinome bilietus, tai artimiausi buvo tik po savaitės.

Aišku prieš kelionę peržiūrėjau daug įvairios info ką galima miestuose gero nuveikti. Apsidžiaugiau, kai radau viename iš straipsnių, rekomenduojamą pusryčių vietą –  „Basik Cafe,” acai bowls’us visai netoli mūsų motelio. Šalia kavinės buvo puiki sūrio, kumpio, sumuštinių ir kavos „Cheese Plus” parduotuvėlė, kuri man labai asocijuojasi su Italija. Į šią parduotuvių užsukome skanios kavos. Rekomenduojame abi vietas.  

A post shared by Erika (@erikakved) on Sep 20, 2017 at 7:39am PDT

Įsėdę į troleibusą nuvažiavome iki kiniečių kvartalo, seniausio JAV ir didžiausio ne tik JAV, bet ir už Azijos ribų.

Pasivaikščioję po kinų kvartalą užkilome į Telegrafo kalvą ant kurios yra 64 m aukščio Coit bokštas. Pakilti į bokštą bilietas vienam asmeniui 8$ ir tenka palaukti eilėje prie lifto apie 20 min. Beje, pasak muziejaus darbuotojos tai vienintelis toks pigus muziejus šiame mieste ir vienintelis dirbantis pirmadieniais. Užsikėlus į viršų galima pasigrožėti San Francisku 360 laipsnių.

Būtinas pamatyti objektas – „Painted Ladies”. Amerikos architektūroje tai Viktorijos ir Edvardo stiliaus spalvoti namai (perėjimas nuo Viktorijos į Edvardo, buvo 1901 m., mirus Pirmajai karalienei Viktorijai), San Franciske buvo statomi 1849 m. – 1915 m. laikotarpiu. Šiuos namus dar labiau išgarsino populiarus serialas „Pilna Troba” (Full House).

Užsukome ir Auksinių Vartų parką (Golden Gate Park), tačiau galima sakyti nieko jame nepamatėme, mašiną pasistatėme pačioje parko pabaigoje, neaiškioje vietoje, kur šalia nieko nebuvo, tik visai neplanuotai nuėjome iki Olandiško vėjo malūno ir Ramiojo vandenyno pakrantės. Nusprendėme grįžti į automobilį ir tiesiog pravažiuoti parku, sustojant prie Stow ežero ir Japoniškosios arbatos sodo, beje į pastarąjį nebepatekome, nes sodo vartai užrakinami 5 val vakaro.

Svarbiausias tikslas aišku buvo Golden Gate tiltas, norėjome pasigrožėti saulėlydžiu, bet gaila buvo debesuota. Pasidaryti foto su tilto vaizdu važiavome į Battery Spencer, buvusį betoninį karinį įtvirtinimą. Į šią vietą galima patekti važiuojant Conzelman keliu, šalia Battery Spencer yra maža stovėjimo aikštelė. O pavažiavus šiek tiek toliau yra dar pora aikštelių iš kurių galima pasigrožėti tiltu, bet vaizdas nuo Battery Spencer tikrai daug geresnis. Tik ten buvo aišku be galo vėjuota ir šalta, gerai kad vienas vaikinas spėjo pagauti Šaro kepurę. 🙂

Grįžtant į miestą, nusileidus nuo stebėjimo vietos palikome automobilį North Tower Golden Gate stovėjimo aikštelėje ir peškomis praėjome perėja po tiltu į kitoje pusėje esančią apžvalgos aikštelę prie „Vienišo jūreivio” statulos (The Lone Sailor). Aišku geriausias vaizdas vis tik iš Battery Spencer.

O tilto pravažiavimo kaina ~7$, mokestį galima susimokėti internetu.

Grįžome į miestą jau sutemus, užsukome dar į The Palace of Fine Arts. Tai monumentali struktūra pastatyta 1915 m. vykusiai Panamos-Ramiajai Parodai (Panama-Pacific Exposition), ir tai vienintelis pastatas išlikęs iš parodos iki šių dienų. Vieta labai mėgstama vestuvių fotosesijoms. Dabar ten vyksta teatro pasirodymai, koncertai.

Teko girdėti daug atsiliepimų jog geriausias San Francisko vaizdas atsiveria nuo Twin Peaks kalvų. Patikrinome tai, aišku pilna žiūrovų, nors ir kaip buvo šalta. Man užteko tik išlipti iš automobilio keletą sekundžių žvilgtelėti, o Šaras dar spėjo padaryti keletą neblogų foto.

Aišku kaip buvo galima užbaigti kelionę be pasivažinėjimo garsiomis San Francisko „cable cars”.  Tokių „kabelinių vagonų” sistema buvo sukurta 1873 m., ir teigiama jog šiuo metu tai vienintelė tokia pasivažinėjimo rūšis pasaulyje. Taigi pasivažinėti galima kiekvieną dieną nuo 6 ryto iki vidurnakčio. Bilietas žmogui į vieną pusę 7$, bet jei galvojate, kad važiuosite daugiau nei vieną kartą ar norėsite išbandyti visus maršrutus tada naudinga įsigyti visą dieną galiojantį bilietą už 17$. Yra trys maršrutai: Powell/Hyde, Powell/Mason, California/Van Ness. Mes važiavome pirmuoju maršrutu, ilgiausiu. Jis prasideda šalia Ghirardelli skvero, tai yra gatvių Hyde ir Beach sankirta ir paskutinė stotelė yra šalia Uninion skvero, tai lyg ir centrinė miesto apsipirkimo vieta. Bilietus įsigijome iš programėlės, kurią atsisiuntėme į telefonus ir taip pat galėjome įsigyti bilietus troleibusams.

Buvo žvarbus oras ir norėjosi tikrai viskio taurės sušilti, ir šalia Uninion skvero radome puikų kokteilių barą „Benjamin Cooper„, sakyčiau labiau „speakeasy ” tipo baras, kadangi nepamatysi jokios iškabos, tiesiog tuo adresu reikia užeiti pro duris ir pakilti laiptais į barą. Puikus baras (man tokio tipo barai labiausiai patinka), kadangi tai nėra vadinamasis sporto baras, kur žmonės nerėkia vienas per kitą ir neateina čia su šliurėm, kainos šiek tiek didesnės nei įprastai, įdomi aplinka, o vietinių barmenų sukurtas kokteilių meniu tikrai gardus. Vieta kur gali ateiti ir atsipalaiduoti po visos dienos. Beje, pasitikslinsiu, tai austrių ir kokteilių baras, be austrių daugiau jokių maisto produktų čia nerasite užsisakyti. Rekomenduojame.

Gaila, kad galiu papasakoti tik apie viena patikusį barą/kavinę, na tiksliau du, dar Basik Cafe. Turėjau nemažą sąrašą vietų kur būtų buvę galima skaniai pavakarieniauti, papusryčiauti ar paragauti vietinio alaus, kadangi San Franciskas tai miestas, kuriame daugiausiai per gyventoją kavinių visoje JAV su daugybe populiarių šefų. Tad manau čia galima praleisti visą savaitgalį tik ragaujant skanų maistą, tai reiškia, kad dar viena kelionė į SF būtina šiuo tikslu. 🙂

Taip pat, tai galbūt labiausiai mane nuvylusi kelionės dalis, galbūt kad jau buvome šiek tiek pavargę, buvo šalta ir po 10 ženklų ant kiekvieno kampo, kad nepalikti savo daiktų nė sekundei be priežiūros, nes pilna vagių, taip pat stovėjimo aikštelės pilnos automobilių stiklų šukių, sukūrė ne itin malonią atmosferą, todėl manau dar kartą apsilankysime kada nors šiame mieste nebūti turistais, tiesiog pailsėti ir aišku paragauti naujų skanių patiekalų.

Santa Barbara

Sekanti diena buvo prieš paskutinė mūsų kelionės diena ir laukė ilgas kelias iš San Francisko į Santą Barbarą. Užtrukome kelyje apie 6 valandas. Prieš pat Santa Barbarą sustojome į Cachuma ežero apžvalgos aikštelę ir ten sutikome vienintelį matytą gyvį kelionėje – gražų vorą, tik kokį kelioliką kartų didesnį nei gali sutikti kažkur namie.

Santa Barbaroje buvome tik vakarop, tačiau dar spėjome susitikti vakarienei su kita keliaujančia pora iš Lietuvos. Kitą dieną labai skubėjome į Los Andželą grąžinti automobilio ir laukti savo skrydžio atgal į Čikagą.

Aišku negalėjau išvažiuoti nepasižvalgius, tad atsikėliau anksti ryte, pavyko prikelti Šarą ir išėjome pasivaikščioti iki senosios Santa Barbaros bažnyčios (Old Mission Santa Barbara), tai bene vienas populiariausių objektų. Bažnyčia buvo įkurta ispanų misionierių 1786 m. Dabar tai bažnyčia su didele parapija, yra muziejus ir dovanų parduotuvė, mauzoliejus, kapinaitės ir gražus 12 akrų sodas. Dėl laiko trūkumo į vidų nebespėjome užeiti, o bilieto kaina suaugusiam 9$. Pasigrožėję bažnyčia patraukėme iki miesto centro, pusryčių. Užsukome į Santa Barbaros turgų, ten veikia keletą vietinių kavinių ir galima įsigyti skanių šviežių kepinių, ledų ir net mano skaniausio sveikuoliško gėrimo kombucha – šviežios, tiesiai iš krano.

Miestas, tiek kiek spėjome pamatyti, pasirodė pilnas atsipūtusių ir pasiturinčių gyventojų, gražių Ispanijos kolonijinio atgimimo stiliaus namų (vyraujanti architektūra) bei tvarkinga aplinka.

Beje, mes buvome apsistoję visai puikiame motelyje „Orange Tree Inn”, už vieną nakvynę sumokėjome 91,62$ (tokią kainą gavome, nes kambarius rezervavome prieš porą mėnesių).

Kelionės apibendrinimas

Taigi viso mūsų kelionė truko 13 dienų (12 nakvynių). Skrydis Čikaga – Los Andželas.

Automobiliu keliavome tokiu maršrutu: Los Andželas (Malibu) – Las Vegas – Mirties Slėnis – Yosemite nacionalinis parkas – San Franciskas – Santa Barbara – Los Andželas.

Ir vėl skrydis Los Andželas – Čikaga. Skridome atgal vėl iš Los Andželo, kadangi čia nuomojomės automobilį ir grąžinti jį turėjome ten pat (nes grąžinant kitame mieste nuomos kaina šiek tiek padidėja).

Iš kelionės galiu paminėti labiausiai patikusias dienas, matyt labiausiai „chill” diena – Malibu, skanūs pusryčiai, pasivaikščiojimai vandenyno pakrante, pasivažinėjimas kalnais ir vyno ragavimas, kas gali būti geriau.

Daugiausiai įspūdžių mums abiems paliko diena praleista Yosemite nacionaliniame parke, buvo tikra atgaiva po miestų, ir norėjome ten dar pasilikti bent savaitei. Šias dvi dienas galėtume matyt kartoti n kartų. Kaip tik šiandien pasikabinome kambaryje dvi foto būtent iš šių dienų. 🙂

Ir tik dabar, prieš baigiant rašyti visus kelionės įspūdžius susidėliojome visus finansus (kas buvo labai įdomu patiems). Taigi visos kelionės metu išleidome 3928.88$, t.y. 302.22$ per dieną. Detalios išlaidos apačioje lentelėje.

Išlaidų rūšis	Suma
Apgyvendinimas (viešbučiai, moteliai)	$1,316.41
Maistas (kavinės, užkandžiai, gėrimai)	$1,207.75
Pramogos (muziejai, kazino, parkų mokesčiai)	$298.00
Transportas (autobusai, taxi, Uber, nuoma, benzinas)	$656.89
Įvairūs (suvenyrai, vaistai, kosmetika)	$143.03
Lėktuvo bilietai	$296.80
Internetas	$10.00

Pagaliau baigėme pasakojimus apie rudens kelionę, tikiuosi buvo įdomu. O mes skubame baigti planuoti, jau tradicine tapusia, kalėdinės kelionės  į pietrytinę JAV dalį.