Šiais metais savo kalėdinę kelionę pradėjome Kūčių vakare, galbūt tiksliau naktį, nes turėjome vėlyvą skrydį. Dabar nusprendėme patraukti į pietus. Kelionės planas buvo aplankyti Džiordžijos valstiją, Šiaurės ir Pietų Karolinos valstijas.
Pirmą naktį praleidę Atlantoje ir Kalėdų rytą pasiėmę rezervuotą automobilį iš nuomos punkto, pradėjome savo kelionę. Pirmasis dalykas ką aplankėme tai „Hawkins Laboratory”, tai išgalvota laboratorija, bet kas žiūrite serialą „Stranger things”, žinote kas tai. Mėgstame šį šou, ir jis be galo čia populiarus. Antrąjį sezoną peržiūrėjome per dvi dienas. Ruošdamiesi kelionei skaitinėjome apie Atlantą ir sužinojome, kad šis serialas yra būtent čia filmuojamas, tad gerai panagrinėję žemėlapį suradome kur yra tariama labaratorija ir sugalvojome ją pamatyti gyvai. Matyt ne veltui aplink pastato teritoriją ratus suko policijos automobilis, nes tokių smalsuolių kaip mes yra labai daug.
Kelionė buvo „jungtinė” jei galima taip pavadinti, nes norėjosi ne tik aplankyti miestus, bet ir kiek įmanoma daugiau pabūti gamtoje, kai juolab visos valstijos yra prie gražaus Apalačių kalnyno. Jo teritorijoje yra labai daug krioklių, tad mūsų sekantis punktas buvo Amicalola kriokliai. Smagus parkas su keleta trail’ų. Tiesa, iki krioklių viršaus nuo kurių atsiveria gražūs vaizdai galima užvažiuoti automobiliu, bet norėjome pasivaikščioti. Pirmyn ant krioklio viršaus ir atgal iki stovėjimo aikštelės užtrukome apie porą valandų. Beje, Amicalola krioklio parkas yra pirmasis punktas nuo kurio dauguma pradeda ilgąjį Apalačių trail’ą (~3500km), kurį visą nueiti prireikia 5-6 mėnesių.
Per Kalėdas turėjome nakvoti vokiško tipo miestelyje Helen, bet dar pakeliui užsukome į kitą miestelį Dahlonega. Labai kalėdiškas, gražiai papuoštomis gatvėmis, kuriame kompanija Halmark filmuoja daugumą jų kurtų kalėdinių filmų.
Kalėdų vakarą atvykę į Helen ieškojome kur pavakarieniauti ir sužinojome, kad yra tik du restoranai kurie veikia Kalėdų vakarą. Vienas iš veikiančių restoranų aišku buvo vokiškas ir mano laimei, vakarienei gavau silkės:D
Šiame miestelyje taip pat būtina užsukti į vietinę riešutų parduotuvę, kurioje galima įsigyti virtų ir skrudintų riešutų. Tiesa, niekada dar nebuvome ragavę virtų riešutų, kuriais mus mielai pavaišino vietinė pardavėja. Visgi apsistojome ties skrudintais riešutais ir saldumynais kurie ilgame kelyje labai pravertė.
Laukė ilga antra Kalėdų diena. Pirmas tikslas buvo pasivaikščiojimas ant Whiteside kalno. Nuo Helen miestelio vietovė yra už gerų dviejų valandų kelio. Kraštovaizdis pakeliui – neaukšti miškingi kalnai ir maži kaimeliai. Visur namai maži ir labai paprasti, taip pat labai daug gyvenamų kemperių. Kalno papėdeje yra mažas ganėtinai prabangių namų kvartalėlis, nieko keisto, matyt kalno papėdėje pasistatyti namus nėra pigu. Nuo vietos kur prasideda takas į kalno viršų yra stovėjimo aikštelė. Pats trail’as eina kylančiu į viršų ratu, apėjus ratą viršuje vėl leidiesi žemyn. Tai neilgas 2.5 mylių pirmyn-atgal kelias. Kylant į viršų galima buvo pamatyti kaip erozijos paveiktas takas, mums pasisekė, kad nebuvo sniego, tad nebuvo slidu ir visą taką įveikėme gana greitai, aišku plius dvigubai tiek laiko sugaišome nuotraukoms 🙂 Užkilus ant kalno yra keletas stebėjimo aikštelių, viena įrengta medinė, bet nuo tos vietos dar kyli šiek tiek į viršų nuo kur atsiveria geriausi vaizdai. Visur yra įrengtos tvoros, atsargumo dėlei, nes labai statu ir aukštis yra ~4930 pėdų (1,5 km). Sutikome gana daug žmonių, vienas vyriškis, kuris vaikščiojo kartu su šeimyna ir rotveileriu Angus, parodė vieną slaptą vietą, kur šiek tiek palypėjus žemyn, galima pamatyti uolų formavimąsi ir didžiulius nukarusius ledo varveklius. Pasak mūsų kompaniono (ėjome beveik visą taką kartu) dauguma žmonių praleidžia šią vietą kadangi ją sunku pastebėti už tankių krūmynų. Galima sakyti jog mums šį kartą „nuskilo” jog turėjome galimybę gauti patarimų iš vietinių.
Whiteside kalnas nuo slaptos proskynos iš kurios atsiveria visas slėnisAntra vieta kur apsilankėme buvo Chimney Rock parkas, svarstėme ar spėsime, nes daugiau nebebūtų buvę laiko kada čia užsukti. Pasistengėme ir dar spėjome atvykti, likus dviems valandoms iki darbo pabaigos. Pasisekė kadangi buvo atostogų laikotarpis, tad buvo prailgintas darbo laikas. Parko pažiba pati Chimney uola, o pačiame parke taip pat yra kriokliai, keletą trail’ų, puiki vieta visai šeimynai. Bilietai į parką žmogui $15. Dėl laiko trūkumo, nebespėjome pasivaikščioti iki krioklių, kas būtų užtrukę dar valandą ir ką rekomendavo parko darbuotoja. Beveik iki pat uolos, kur prasideda laipteliai į ją, galima užvažiuoti automobiliu ir tada lipi į viršų 500 laiptelių, tačiau kas negali to padaryti yra liftas, kuris tuo metu kai lankėmės neveikė. Aišku nereikia nė minėti, kad nuo uolos viršaus atsiveria puikus vaizdas.
Pagrindinis šios dienos tikslas, kurio laukiau porą mėnesių buvo apsilankymas Biltmore name esančiame Ašvilio miestelyje, Šiaurės Karolinos valstijoje. Tai milžiniškas namas su taip pat milžiniška teritorija, atskiru kaimeliu, vynine, dvejais viešbučiais. Amerikoje tai didžiausias gyvenamasis namas pastatytas George Washington Vaderbilt II 1895 m. Namo plotas 16622 kvad. m., iš viso 250 kambarių ir 65 židiniai. Skaičiai stulbinantys, įdomu kas galėjo pastatyti tokį namą? Namo savininko senelis Cornelius Vanderbilt vienas turtingiausių per visą Amerikos istoriją žmonių, susikrovęs turtus iš laivybos ir geležinkelio pramonės.
Toliau apie namą, apsilankymas jame kainuoja $65-75, bet kadangi Vanderbilt šeimai Kalėdos buvo labai svarbi šventė (beje visas turtas toliau valdomas palikuonių), žiemos metu visas namas yra labai išpuošiamas, vakare yra uždegami visi židiniai ir reikia įsigyti šiek tiek brangesnį bilietą jei nori apsilankyti į vadinamą Candlelight Christmas renginį, kurio kaina žmogui ~$85. Atrodo truputėlį absurdiškas dalykas, jog reikia mokėti tiek pinigų už apsilankymą, bet aš vis tikėjau, kad bus verta. Deja deja, nusivylėm. Galbūt dėl to, kad kai lankėmės buvo pats piko laikotarpis. Žmonių buvo laaabai daug, galima apeiti beveik visus namo kambarius. Kiekvienam kambaryje Kalėdų eglutės ir židiniai, bet viskas yra aptverta ir lankytojams praeiti paliekama tik siauras takas, o žmonių eilė juda labai lėtai… Aišku viskas yra įspūdinga, net atrodo sunku suvokti, kad kažkas prieš tiek metų galėjo taip prabangiai ruoštis Kalėdoms. Bet ta žmonių minia ir kainos. Už tą pačią bilieto kainą gali apsilankyti dienos metu ir plius nemokamai sudalyvauti jų gaminamo vyno ragavime.
Sekančią dieną norėjome pasiekti aukščiausią šioje JAV dalyje viršukalnę – kalną Mitchell. Jo aukštis 2037 m. Iki pat viršaus galima užvažiuoti su automobiliu, kur yra didelis parkingas, o paeiti tereikia 5 min iki stebėjimo aikštelės įrengtos ant pačios kalno viršūnės. Įdomesnis dalykas yra pats kelias iki kalno, nuo Asheville miestelio kur buvome apsistoję, atstumas apie 100 km. Iki kalno galima nuvažiuoti Blue Ridge keliu. Blue Ridge kelias tai vaizdingas 469 (754 km) mylių maršrutas palei Apalačių kalnyno viršūnes. Kelias eina per patį Asheville miestelį, tad būtų buvę patogu juo važiuoti iki Mitchell, bet dėl oro sąlygų kai kurios šio kelio atkarpos būna uždarytos ir teko pravažiuoti tik trumpa atkarpa. Palei visą kelią yra įrengtos stovėjimo/apžvalgos aikštelės, aišku sustojome beveik kiekvienoje aikštelėje, padarėme daug nuotraukų ir pasigrožėjome tikrai gražiais vaizdais, manau rudenį, kai medžių lapai keičia spalvas, vaizdas būtų dar gražesnis.
Grįžę į miestą, skubėjome į Biltmore miestelį ir į vyno ragavimą. Jei nebūtų buvę Šaro šalia, tikriausiai būčiau padarius vyno užsakymą į namus, bet gerasis Šaras visgi įkalbėjo mane nepirkti Biltmore vynų klubo narystės ir geriau užsisakyti vyno iš Kalifornijos 🙂
Asheville miestelis garsėja mikro alaus daryklomis, tad vakarinė dalis šios dienos buvo aiški, pavakarieniauti vienoje iš populiariausių kavinių ir tuomet daryti „breweries crawl”. Pavakarieniavome labai daug gerų atsiliepimų turinčiame takų restoranėlyje „White Duck Taco Shop”, tačiau takos mus nuvylė, nusprendėme kad skoniu iki čigagietiškų takų dar „ilgas kelias”. Aplankėme 5-6 alaus daryklas, paragavome daug skanaus alaus, aišku neišgėrėme po 5 bokalus alaus, kadangi beveik kiekvienoje alaus darykloje buvo galima užsisakyti po mini taures paragauti alui. Tą vakarą grįžome ganėtinai vėlai į viešbutį ir galima sakyti pramiegojome sekančios dienos planus.
Sekanti diena turėjo būti skirta Charleston miesteliui, Pietų Karolinos valstijoje, bet iki to laukė dar keleto valandų kelias. Charleston miestelis (~134 tūkst. gyv.) įsikūręs Atlanto vandenyno įlankoje, bet tuo pačiu ir didžiausias miestas Pietų Karolinos valstijoje. Vėlai išvažiavę iš Asheville į Charleston’ą atvykome tik vakarop. Artėjant vakarienės laikui, vienas iš tikslų šiame mieste buvo paragauti šviežių jūros gėrybių. Vakarienei pasirinkome „167 Raw”, kuris puikiai atitiko mūsų norus, tai mažas restoranėlis, talpinantis ~20 žmonių, tad aišku visada reikia luktelėti eilėje 40 min – 1 val. Šalia durų yra šildytuvas, tad visi laukiantieji tikrai nesušals, o plius galima mėgautis vynu belaukiant. Paragavome skirtingų dydžių austrių, krevečių, moliuskų ir šviežios žuvies filė, marinuotos pastrami prieskoniuose, sumuštinį. Viskas buvo labai labai skanu, aplinka bet aptarnavimas taip pat super.
Charleston populiarus turistų lankomas miestelis, taip pat garsėjantis savo turtinga istorija, gerai išsaugota architektūra ir maloniais žmonėmis.
Buvome apsistoję Mount Pleasant rajone, visai šalia „Patrionts Point” karinio jūrų muziejaus, kur galima pasivaikščioti po 3 laivus: USS Yorktown (lėktuvnešis), USS Laffey (minininkas) ir USS Clamagore (povandeninis laivas). Galvojome į vidų neisime, tik apžiūrėsime laivus iš toliau, tačiau norint patekti arčiau jų reikia įsigyti bilietus. Geras apsaugininkas leido mums apvažiuoti stovėjimo aikštelę, pasižvalgyti ir išvažiuoti. Aišku nieko nepamatėme ir judėjome link Boone Hall plantacijos ir sodų, bet kadangi buvo žiemos sezonas ir gamta ne tokia graži kaip vasarą, nusprendėme grįžti atgal į karinių laivų muziejų, nes aš labai norėjau pasivaikščioti po povandeninį laivą ir taip pat pasižvalgyti po lėktuvnešį. Planavome „greitai” viską apžiūrėti, tačiau užtrukome geras dvi valandas ir neaplankėme USS Laffey. Buvo tikrai įdomu, povandeninis laivas beje 2018 m. bus nuskandintas kaip dirbtinis rifas. Lėktuvnešis yra be galo didelis, daug ekspozicijų, galima apžiūrėti žymiausius JAV karinius orlaivius. Taip pat yra Apollo 8 kapsulės replika, į ją galima įeiti į vidų, išbūti atkartotą nusileidimą iš mėnulio orbitos iki žemės ir pažiūrėti video. Ši replika yra Yorktown laive dėl to, nes šis laivas ištraukė tikrąją kapsulę iš vandens jai nusileidus į Žemę.
Charleston’e taip pat pasivaikščiojome krantine, kur yra labiausiai fotografuojamas objektas – ananaso formos fontanas.
Visai šalia „Rainbow Row” spalvotieji namai, sakoma tai atsakas į San Fransico „Painted Ladies”.
Užsukome į garsųjį Charleston turgų, seniausią turgų JAV, kuris veikia kiekvieną dieną, kuriame galima rasti net 300 vietinių pardavėjų.
Praėjome pro buvusį vergų turgų, į pastato viduje įsikūrusį muziejų užsukti nebespėjome.
Tą patį vakarą turėjome grįžti į Atlantą, bet dar buvo vietų kurias svarstėme aplankyti, visgi nusprendėme, kad geriau nuvažiuosime į Atlantą naktį, bet aplankysime viską ką norime. Taigi netoli Charleston miesto yra vienas populiarus objektas – šimtametis ąžuolas (Angel Oak). Sakoma, kad Angel amžius siekia 400-500 metų.
Paskutinė vieta kurią norėjome aplankyti buvo Charleston arbatos plantacijos Wadmalow saloje. Saloje yra idealios sąlygos auginti Camellia Sinensis arbatos krūmą, o visos plantacijos užima 127 akrus. Iš šio augalo gaminama tiek žalioji tiek juodoji arbata. Šalia plantacijų yra pastatas, kuriame apdorojama pati arbata, taip pat parduotuvė kurioje galima paragauti visų jų gaminamų arbatų. Yra galimybė įsigyti turo bilietą, kurio metu trumpai galima sužinoti kaip gamina arbata, pamatyti visą fabriką ir senu autobusiuku apvažiuoti visą plantaciją bei paklausyti gido pasakojimą apie plantacijos istoriją. Šalia arbatos krūmų yra įrengti du maži telkiniai drėkinti augalams. Vairuotojas pasakojo, kad savininkai tuose telkiniuose augina du mažus aligatorius (~ 2 metrų ilgio), gaila jų nepavyko pamatyti. 🙂 Apie šį apsilankymą jau seniai svajojau, nes niekada dar nematėme tikro arbatos krūmo, taip pat buvo įdomu sužinoti visą arbatos gaminimo procesą ir aišku įsigyti arbatos namo 🙂 Skaniausia buvo persikinė juodoji arbata!
Po arbatos plantacijų laukė gana ilgas kelias link Atlantos. Pagal pirminį kelionės planą turėjome keletą valandų praleisti Savannah mieste, kadangi nusivėlinome, užsukome tik vakarienei. Aišku buvau išsirinkus vietą vakarienei, bet laukti eilėje būtų tekę porą valandų, tai tik užsukę į ketvirtą restoraną radome laisvų staliukų. Po vakarienės norėjome sustoti desertui Leopold ledų (10 val vakaro) bet pamačius gatvėje didžiulę eilę, patraukėme link Atlantos.
Į Atlantą atvažiavome tik 1 val nakties ir apsistojome miesto centre esančiame Hyatt Regency viešbutyje. Pirmą naktį truputį stresui sukelti įsijungė viso viešbučio gaisro/pavojaus aliarmas. Laimei nusileidus į lobį, kur stoviniavo dauguma viešbučio svečių, sužinojome kad nieko rimto nenutiko. Po visų paskutinių metu vykstančių įvykių, buvo truputį neramu, bet laimei tai buvo netikras aliarmas. Viešbučio lobis visai įdomus, nesumeluosiu sakydama, kad Šaras padarė kokių 100 lobio nuotraukų ir telefonu ir fotoaparatu. Niekad negalėdavo praeiti nenufotografavęs:)
Tame pačiame viešbutyje 22 aukšte yra įsikūręs restoranas „Polaris” kuris sukasi aplink savo ašį, kaip Vilniaus televizijos bokštas. Antrą vakarą irgi apsilankėme pasigrožėti miestu ir paragauti kokteilių.
Antrą dieną Atlantoje pradėjome nuo Coca Cola muziejaus. Visų mėgiamas gėrimas buvo pradėtas gaminti būtent Atlantoje. Galbūt šiek tiek nusivylėme, plius lankėmės savaitgalį prieš naujuosius, žmonių minios ir eilės patekti visur, pradangino mūsų entuziazmą. Coca Cola baltoji meška matėsi, taip pat buvo pavargusi nuo niekad nesibaigiančios eilės lankytojų norinčių su ja nusifotografuoti. Geriausias etapas buvo ragavimų kambarys, kuriame buvo 100 skirtingų skonių Coca Colos gaminamų gėrimų iš viso pasaulio. Man skaniausias buvo Tailande parduodama kivio ir obuolių skonio Fanta.
Popietei buvome iš anksto įsigiję bilietus į Georgia akvariumą. Didžiausią JAV ir kuris tikrai patenka į didžiausių akvariumų top 5 visame pasaulyje. Pagrindinio rezervuaro talpa 6,3 mln galonų vandens (24 000 m3). Tai vienintelis akvariumas už Azijos ribų, kuriame yra auginami bangininiai rykliai (didžiausios pasaulio žuvys). Aišku smagiausia, kai praeini tuneliu po akvariumu ir gali stebėti tau virš galvos plaukiojančias žuvis. Bilietus įsigijome 5 val vakaro, kad spėtume į delfinų šou. Žinojome, kad į delfinų pasirodymą vietos greit užsipildo, todėl atsistojome į eilę, likus dar beveik valandai iki šou. Laukti buvo tikrai verta. Šou buvo smagus, po visos dienos „ant kojų” buvo tikra atgaiva, prisiminus kituose miestuose matytais šou nėra ką lyginti, gaila buvo draudžiama filmuoti, bet gal ir gerai,leidžia mėgautis kiekviena akimirka. Akvariume taip pat vyksta jūrų liūtų pasirodymai. Atskirų bilietų į šiuos šou nereikia. Paprastas bilietas į akvariumą kainuoja 39,95$ + mokesčiai jei perki vietoje. Internetu galima įsigyti dienos bilietą už $31,95, savaitgalio bilietą už $36,95 ir vakarinį bilietą už $26,95, kuris galioja nuo 4 valandos vakaro, aišku mes šį bilietą ir įsigijome. 🙂 Kas dar įdomaus, aš savo nelaimei pagaliau pirmą kartą pamačiau barškuolę, o Šaras glostė rajas (aš neišdrįsau) :D.
Paskutinę kelionės dieną (gruodžio 31 m.) Naujųjų išvakares, pradėjome gana anksti, kadangi 5 val vakaro laukė skrydis į Čikagą. 8.30 ryto mes jau buvome CNN ofise, buvome įsigiję bilietus į 50 min trunkantį turą po CNN pastatą. CNN žinių tarnyba taip pat susikūrė Atlantos mieste, todėl čia yra didžiulis ofisas ir rengiami turai. Pirkome paprasčiausius bilietus, kurių kaina asmeniui buvo 15$. Turo metu gidas papasakoja apie CNN ir pavedžioja po pastatą, deja fotografuoti niekur negalima, apart kambario kur yra žaliasis ekranas ir lobis. Beje, pastatas kuriame įsikūręs CNN ofisas, seniau buvęs uždaras pramogų parkas, o jame esantis eskalatorius kuriuo pakilome praėję apsaugą (apsauga tikrina viską atidžiau negu oro uoste), pasak gidės yra ilgiausias laisvai stovintis eskalatorius pasaulyje.(196 pėdos arba 59,74 m) 🙂 Užeiti į lobį, kur yra nemažai užkandinių, galima nemokamai ir kada nori.
Antras šios dienos tikslas buvo apsilankyti Stone Mountain parke. Tai didžiulis, 2300 akrų ploto parkas ir jo pagrindinis objektas yra aišku didžiulė granito uola. Ant pačios uolos galima užkilti keltuku arba haikinti apie gera mylią. Kai mes lankėmės buvo daug šeimynų, kadangi prieš pat uolą buvo įrengtas čiuožinėjimo kalniukas. Parke galima pasivažinėti traukiniu, yra kavinės, parduotuvė, muziejus, galima stebėti lazerių šou.
Turėjome minčių užlipti į uolos viršų, bet spaudė laikas iki skrydžio ir norėjome dar spėti apsilankyti Atlantos zoologijos sode. Zoologijos sodas buvo beveik pakeliui į oro uostą, pakeliui į jį įsigijome ir bilietus. Atlantos zoo yra vienas iš keturių JAV zoologijos sodų kuriuose gyvena pandos, tai čia aišku buvo mūsų tikslas. 🙂 Atvažiavę į zoo sužinojome, kad beveik visi gyvūnai yra pasislėpę savo narvuose ir jų nepamatysime, nes lauke ganėtinai šalta. Laimei pandoms vėsus oras ne baisu ir jas pagaliau pirmą kartą pamatėme, sau atsipūtusias, lauke begraužiančias bambukus.
Taip ir pasibaigė mūsų šventinė kelionė. Grižę namo, į „arktinę” Čikagą, dar likus dviems valandoms iki naujųjų apsipirkome maisto ir aišku šampano. Matyt pardavėjui pasirodėme tikri keistuoliai, kas gali prieš pat naujuosius apsipirkinėti maisto produktų. Tik išmušus 12 pakėlėme taures šampano už naujuosius ir smagią kelionę, iškart kritome į lovas miegoti.
Keletas faktų apie Atlantos miestą. Atlantos oro uostas yra užimčiausias oro uostas pasaulyje. Per 2016 metus pro oro uostą keliavo ~104 mln žmonių. Atlantoje 1996 metais vyko vasaros olimpinės žaidynės. Miesto centre renginiui atminti yra olimpinių žiedų fontanas. Atlantoje gimė Martinas Liuteris Kingas, dvasininkas, žymus afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis ir aktyvistas. Mieste yra Martino Liuterio Kingo nacionalinis istorinis parkas, kuriame yra memorialas Kingui atminti, jo kapas, namas kuriame jis gyveno ir bažnyčia, kuriame jis ir tėvas buvo pastoriais.
Taigi, visa 7 naktų kelionė mums kainavo $2700, šį kartą kaip niekada daug išleidome muziejams – $480, nakvynei – $600, automobilio nuoma – $453, degalai – $85 (nuvažiavome 2043 km).
Atsakymų: 1
Ojej dievinu Halmark Kaledinius filmus. artejant Kaledoms, kaip ir dabar, visuomet paziuriu angliskai siuos romanus-kazkaip pakelia nuotaika. ir aciu uz info, kad butent ten vyskta filmavimai, daugiau foto pasiziurejau. labai grazu <3