Kaip žinote kovo 17 d. Airijoje yra švenčiama Šv. Patriko diena. Tai kasmetinė šventė skirta Airijos globėjui Šv. Patrikui bei krikščionybės atvykimui į Airiją. Minima būtent šią dieną, nes Šv. Patrikas mirė 461 m. kovo 17 d.
Ši diena smarkiai švenčiama ne tik Airijoje, bet ir kone didžiojoje dalyje pasaulio, kur yra išeivių iš Airijos, ne išimtis ir JAV, kur šventė švenčiama jau gerą šimtmetį. Viso ko pradžia buvo Bostone, toliau tradiciją perėmė Niujorkas, Filadelfija, Čikaga ir daugelis kitų miestų.
Čikagoje šventė švenčiama jau nuo 1843 m., o šiais metais Šv. Patriko dieną šventėme truputį anksčiau, kovo 12 d., kadangi 17 – ketvirtadienis. Tradicija dažyti upę žaliai jau siekia beveik 50 metų. Upė yra dažoma 9 val. ryto, tad ir visa šventė prasideda labai anksti. Daugumoje barų/kavinių buvo galima įsigyti bilietus į rytinį, popietinį ar vakarinį vakarėlį 🙂 Skamba juokingai, bet ištikrųjų, pirmieji vakarėliai baruose prasidėjo nuo 7-8 ryto. Kadangi didelio noro neturėjome pradėti švęsti nuo ankstyvo ryto, tad įsigijome bilietus viename bare į vakarėlį, kuris prasidėjo 8 vakaro. O nuo ryto skubėjome žiūrėti kaip Čikagos upė nudažoma žaliai, žaliai ir dalyvauti Šv. Patriko dienos parade.
Tikriausiai nesumeluosiu, bet JAV, taip įspūdingai atrodančios upės Šv. Patriko dieną tikriausiai daugiau niekur nerastume. Upė dažoma eco-friendly daržovių dažais ir jų viso buvo supilta ~20 kg.
Pasigrožėję pažaliavusia upe užsukome užkąsti ir keliavome į paradą, šiais metais jis vyko jau 61-ąjį kartą.
Pamiršau paminėti, kad visi tą dieną aišku pasipuošia airiškais atributais, dėvi kepures, marškinėlius, karolius ir viską žalios spalvos. Daug kas taip pat papuošia ta proga ir savo namus. Pagrindinis akcentas trilapis dobilas, kurį pagal legendą, Šv. Patrikas naudojo savo pasekėjams paaiškinti šventąją trejybę. Kadangi aš mėgstu šventes, savo namų langus ta proga irgi papuošiau trilapio dobilo lipdukais, bet tie lipdukai pasirodė taip stipriai limpantys, kad nusprendėme juos ant langų pasilikti iki kol išsikraustysime…
Na o vakare keliavome į barą, tačiau truputį nusivylėme, kadangi visi šventė jau nuo ryto, tai bare buvo jau gan netvarkinga. Už bilietus mokėjome ~20$, į jų kainą buvo įskaičiuoti užkandžiai bei alus.
Taigi visą dieną praleidome labai smagiai, jautėmės visą laiką lyg festivalyje 🙂
Sekmadienį sudalyvavome dar vienoje šventėje, tik šį kartą lietuviškoje. Navy Pier’e, turistų labai mėgiamoje prieplaukoje buvo minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Vyko įvairių ansamblių pasirodymai, buvo galima paskanauti lietuviško maisto, bei įsigyti lietuviškos simbolikos. Buvo tikrai keista aplink save girdėti tiek daug lietuviškai šnekančių ir atrodančių žmonių 🙂
Maisto akimirka
Ta proga, kad retkarčiais leidžiame sau pasilepinti ne naminių maistu, pradėsime kelti truputi nuotraukų ką pastaruoju metu teko ragauti.
Paskutinis valgytas tikras gardėsis buvo praėjusią savaitę per pietus darbe. Orams atšilus vis dažniau prie ofiso pasirodo gerieji sunkvežimiukai (food trucks), kurie visad turi pasiūlyt ką nors skanaus. Vasarą, jei diena sėkminga, jų atvažiuoja net keli, tuomet ir pasirinkimas didesnis. Galima gauti daug ko, nuo jūros gėrybių iki tikrų kubietiškų sumuštinių. Šį kartą buvo tikro amerikietiško tradicinio maisto sunkvežimis.
Pasinaudojau bendradarbio patarimu ir griebiau „Rueben Sandwich” su bulvytėm. Sumuštinis pats gan paprastas, duonelė, sūdytos jautienos (daug), pakepti rauginti kopūstai sūris ir plius padažas. Paklojom po 12 žalių už sumuštinius ir parsinešėm į ofisą ragaut.
Atsidarius maisto dėžutę vaizdas pasitiko ne pats įspūdingiausias, bet iš supakuoto maisto daug juk ir negalima tikėtis. Už tai paragavus pirmojo kąsnio buvo tikra palaima receptoriams. Sunaikinom savo pietūs tikrai greitu tempu ir juokiamės kad po tokių gardėsiu turėtų priklausyt bent valandą pogulio 🙂
