Po smagių kelių dienų Čilės Patagonijoje einant W Treką buvo laikas persikelti į Argentiną.
Grįžę iš Torres del Paine, praleidome naktį Puerto Natales ir kitą dieną 7 val. rytiniu autobusu važiavome į El Calafate. Autobuso bilietus buvome įsigiję iš anksto, keliavome su “Turismo Zaahj” kompanija. Kelionė Puerto Natales – El Calafate trunka beveik 6 valandas, įskaitant sustojimą muitinėse. Du bilietai kainavo $71.51.
El Calafate apsistojome labai gražiame butiko stiliaus viešbutyje “Kau Yatún Hotel Boutique”. Buvo įskaičiuoti labai geri bufeto stiliaus pusryčiai, o už dvi nakvynes sumokėjome $275.70. Plius, rytais prie kamabrio langų ateidavo pasisveikinti povai.
Viešbutis visai netoli miesto centro, apie 15 min., tad įsikūrę iškart patraukėme papietauti ir apžiūrėti El Calafate miestelio.
Užsukome pietų į “La Zorra” mikro alaus gamyklą. Čia suvalgėme visai neblogus burgerius ir paragavome vietinio alaus.
Pasivaikščiojome po pagrindinę gatvę “Libertador” su daug parduotuvių, kavinių ir turizmo agentūrų. Nusprendėme, kad reikia apsilankyti Ledo muziejuje, nes ir pati buvau apie jį skaičiusi, ir plius jį vėl rekomendavo viešbutyje.
Ledo muziejus yra apie 10 km nuo miesto centro. Jei neturite mašinos, yra nemokamas autobusiukas iš miesto centro nuo 12 val. iki 6 val. vakaro. Bilieto kaina – $17 arba 25 000 argentinietiškų pesų. Muziejų tikrai verta aplankyti. Jame yra daug informacijos apie ledynus, ypač Patagonijos regiono. Smagus dalykas tai, kad muziejuje veikia ledo baras, už kurį reikia papildomai sumokėti $10, bet į kainą įeina vienas gėrimas. Prieš įėjimą visiems duodami „fleece“ tipo apsiaustai ir pirštinės, nes viduje -16 °C. Buvo visai smagu, tik šaltoka. Apsilankymas užtrunka apie pusvalandį.
Grįžus į miestą buvo laikas vakarienei. Norėjosi paragauti vietinio maisto, tad pasirinkome “La Zaina Cocina Patagónica”. Šaras pagaliau nusprendė paragauti guanako troškinio, o aš valgiau rizotą. Taip pat užsisakėme vietinio vyno butelį. Restoranas buvo truputį prabangesnis ir patiekalai – brangesni. Bet buvo gera vakarienė gražioje aplinkoje.
Perito Moreno ledynas
Antra diena Argentinoje buvo skirta apsilankymui prie Perito Moreno ledyno. Praleidome daug laiko besirinkdami turo operatorių. Buvo trys pagrindiniai dalykai, į ką atkreipėme dėmesį: kaina, kiek trunka ekskursija ir ką galima pamatyti. Nusprendėme, kad geriausiai mūsų poreikius atitiko “Patagonia Chic” kompanija.
Už du bilietus sumokėjome $360. Į kainą įėjo paėmimas nuo viešbučio, nuvykimas iki Perito Moreno ledyno parko ir gidas. Toks bilietas žmogui kainuoja $51, bet mes papildomai užsisakėme valandos pasiplaukiojimą palei ledyno sienas (+$51 žmogui) ir pietų dėžutes ($21 porcija). Taip pat dar galima išsinuomoti žygio batus arba papildomai užsisakyti turą “Paliesk ledyną”.
Per tą pačią kompaniją galima užsisakyti ir žygį ant ledyno, bet jei nusprendi eiti į šį žygį, praktiškai nebelieka laiko pasivaikščioti po parką.
Kas man dar patiko renkantis šią kompaniją – kad galima buvo pasirinkti išvykimo laiką. Nenorėjome ankstyvo išvykimo, todėl pradėjome išvyką 10 val. ryto. Kadangi mūsų viešbutis buvo toliausiai, mus paėmė pačius pirmuosius, todėl dar kokias 40 min. užtrukome, kol surinko visus kitus žmones iš grupės.
Nuvažiuoti užtrukome apie valandą, o tuo metu gidė papasakojo apie Patagoniją ir ledynus.
Papildomai patiems reikėjo nusipirkti bilietą į parką – kaina 45 000 ARS ($32).
Autobusiukas visus atveža iki Magallanes pusiasalio pabaigos, kur yra lankytojų centras, kavinė ir suvenyrų parduotuvės. Čia prasideda ir pasivaikščiojimas po „balkonus“ – medinius takus, nuo kurių atsiveria Perito Moreno ledynas. Iš viso yra 5 takai, o kai mes lankėmės, žalias takas buvo uždarytas. Per visą laisvą laiką spėjome apeiti keturis takus be didelio vargo. Kadangi lankėmės vasaros sezonu (kovo mėn.), žmonių buvo tikrai nemažai. Netgi pamatėme, kaip atlūžta dideli ledo gabalai, kuo ir garsėja šis ledynas. Buvo įspūdingas reginys.
Pasiplaukiojimas laivu buvo tikrai vertas. Plaukimas leidžia iš kitos perspektyvos pažvelgti į ledyną ir jo milžiniškas sienas.
Perito Moreno ledynas yra 250 km² dydžio, o sienų aukštis siekia net 70 metrų. Šis ledynas yra trečias pagal dydį pasaulyje gėlo vandens šaltinis ir jį tikrai verta aplankyti.
2 dienos El Chaltén
Turėjome dar vieną didelį tikslą, lankantis Patagonijoje, nuvykti į El Chaltén miestelį kuris yra vadinamas alpinistų meką. Šalia šio miestelio stūkso žymusis Fitz Roy kalnas kuris yra matomas net iš miesto centro.
Keliavome autobusu iš El Calafate. Bilietus įsigijome iš anksto, du bilietai į vieną pusę kainavo $80. Kelionė nėra labai ilga, tik dvi su puse valandos. El Chaltén nėra didelis miestelis, tad atvykus pėščiomis nuėjome iki savo Airbnb. Tiesa, autobusų stotyje yra keli taksi numeriai, jei turite daug daiktų ir reikia transporto.
Apsistojome pačiame centre, naujai pastatytame konteinerio tipo namelyje. Jame buvo visko ko reikia, o pro langą, jei oras geras, matėsi net Fitz Roy viršūnės.
Pirmą dieną pasivaikščiojome po miestelį, pavalgėme empanadų. Oras buvo nelabai koks – vėjuota, vakare dingo elektra visame miestelyje. Buvo labai gerai turėti grynųjų, nes norėjome nusipirkti maisto sekančiai dienai. Tikra Patagonia.
Tą visą naktį lijo, o mūsų planas buvo žygis iki Fitz Roy apžvalgos punkto. Sakoma, tai vienas gražiausių takų Argentinietiškoje Patagonijoje. Pats takas nėra labai sudėtingas, tik kiek ilgokas (~22 km). Ėjome taku “Laguna de los Tres via Fitz Roy”. Į šį žygį taip pat reikia turėti parko bilietą. Prie įėjimo stovi budelė kur visada sėdi parko darbuotojas ir tikrina bilietus. Jei lankotės prie Perito Moreno ledyno, verta įsigyti kelių dienų bilietą.
Mes turėjome tik vienos dienos bilietą, bet kadangi tą dieną, kai ėjome, buvo labai blogas oras – pliaupė lietus, buvo didelis rūkas ir matėme tik porą žmonių einančių į žygį, šio parko darbuotojai buvo labai geranoriški ir įleido mus į parką be bilietų (vietoje bilietai neparduodami, juos reikia įsigyti iš anksto).
Aišku, būtume palaukę geresnio oro, bet kadangi buvome atvykę tik dviems dienoms, ėjome per lietų. Einant į priekį buvo akimirkų, kai nelijo, bet visą laiką buvo debesuota ir visiškai nesimatė Fitz Roy kalno. Beje, pats Fitz Roy kalnas yra Patagonia rūbų kompanijos logotipas.
Priėjome iki stovyklavietės, vadinamo Fitz Roy „basecamp’o“. Žinojome, kad už geros valandos turi prasidėti intensyvus lietus, o kalnai buvo paskendę debesyse, tad nusprendėme nerizikuoti ir toliau iki lagūnos nebekilti. Dar sutikome vyresnę porą su gidu, kuris sakė, kad iki viršaus liko dar daugiau nei valanda kelio, tad tikrai nespėtume.
Gerai, kad apsisukome, nes visai neužilgo prasidėjo labai intensyvus lietus, tikriausiai nesame dar tokiu oru niekur ėję. Nepadėjo nei lietaus striukės, nei lietpalčiai, tiesiog kiaurai išsimaudėme lietuje ir buvome plakami didžiulių vėjo gūsių. Pakeliui dar miestelyje sustojome šviežių empanadų, o grįžę į namelį prigulėme popiečio poilsiui.
Vakare labai norėjome skanios vakarienės. El Chaltén nėra daug restoranų, o visi būna labai užimti, todėl geriausia iš anksto rezervuoti staliuką. Radome mažą ir labai jaukų restoranėlį “La Cervecería Chaltén”. Bet, kaip minėjau, visur buvo eilės, o laukti reikėjo apie valandą. Todėl tą valandą praleidome vietinėje aludėje “Fresco bar”, kur paragavome jų gaminto alaus. Abi vietas rekomenduojame – skanus alus ir labai soti vakarienė, plius nemokami užkandžiai: popkornai.
Taip užbaigėme mūsų kelionę Patagonijos regione. Tikrai manau, kad jei pavyks dar ne kartą sugrįšime. Visgi 10 dienų buvo mažoka, kad pilnai pasidžiaugtume gamta.
