Grįžome iš Europos birželio pabaigoje ir jau kitą savaitę Amerika šventė Liepos 4-ąją. Paaiškėjo, kad ta proga Šaro laukia ilgasis savaitgalis, net 4 laisvos dienos. Pradėjome galvoti ką galėtume nuveikti. Kelionę lėktuvu iškart atmetėme, skrydžių kainos tą savaitgalį buvo gerokai šoktelėjusios į viršų. Liko variantas keliauti automobiliu, juolab, kad prieš skrendant atostogų į Europą Šaras buvo tik išsilaikęs vairavimo teises ( yay! pagaliau :)) Taip pradėjome planuoti savo pirmąją kelionę automobiliu. Visada kirbėjo mintis aplankyti Niagaros krioklius, tad pagalvojome kodėl dabar to nepadarius, juk ilgasis savaitgalis, o ir Niagaros kriokliai nuo Čikagos yra už apytiksliai 8 val kelio:) Tai būtų gera vairavimo praktika Šarui prieš mūsų šiek tiek ilgesnę kelionę laukiančią rugsėjį. Tačiau, kad būtų įdomiau, nusprendėme pamatyti krioklius iš Kanadietiškos pusės, tuo pačiu ir pirmą kartą apsilankyti Kanadoje.
Galima sakyti tai buvo paskutinės minutės kelionė, nusprendę kokiu maršrutu vyksime, automobilį rezervavomės vėlų trečiadienio vakarą, nakvynių vietas suradau tik ketvirtadienį ir šeštadienio rytą mes jau buvome pakeliui.
Šeštadienis (07-01)
Pagal planą turėjome 10 val. ryto jau būti pasiėmę mašiną, bet aišku nusivėlinome. Taip pat buvo ilgojo savaitgalio pradžia ir dauguma žmonių važiavo iš miesto, patekome į kamščius. Buvome pamiršę apie mokamus kelius, ir kad mokėjimo punktuose galima atsiskaityti tik grynaisiais, todėl turėjome padaryti neplanuotą sustojimą, išgryninti pinigų. Deja po to sustojimo daugiau ir nebe prireikė mokėti už kelius, kadangi norėdami išvengti kamščių pasirinkome dalį kelio važiuoti ne greitkeliu o pro miestelius. Turėjome aplankyti vieną punktą dar JAV, tai Michigan valstijoje esančią Turnip uolą, kuri tiesą sakant nebuvo visai pakeliui, būtų tekę išsukti iš kelio daugiau vienai valandai. Kelionės laikui prailgėjus dviem valandoms, maršrutą teko pakoreguoti ir labai gaila, bet atidėti uolos apžiūrėjimą kitam kartui. Planavome taip, kad išvykę apie 10 val iš Čikagos, apie 16 val būtume prie uolos, o 19 val vakaro jau galėtume padaryti check-in’ą mūsų nakvynės vietoje, bet deja taip nepavyko. Vietoj to trumpą pertraukėlę padarėme Michigan valstijos sostinėje Lansing ir aišku įamžinome valstijos Kapitolijų.
Tikriausiai pasirinkti geresnio savaitgalio į Kanadą negalėjome, paaiškėjo jog liepos 1-ąją Kanada minėjo 150-asias metines, laukė visas savaitgalis pilnas įvairiausių renginių kiekviename mieste. Nakvynei pasirinkome pakeliui esantį Londono miestelį (pavadinimas miesto yra būtent skirtas tikrojo Londono garbei). Labai skubėjome laiku atvykti į miestą, kadangi paskaitinėjus, sužinojau kad pusė 10 vakaro miesto centre bus fejerverkai (o mes atvykome tik 20:30). Šou buvo įspūdingas, truko gerų 20 min, o visas miestas tiesiog ošė ir visur jautėsi šventinė nuotaika.
Kadangi kelionė buvo neplanuota, tad bandėme padaryti tokią „budget road trip”. Pasiėmėme šaltkrepšį pilną užkandžių ir sumuštinių, dėl ko nemažai sutaupėme maistui. Nakvynių taip pat ieškojome kuo pigesnių, tad Londone apsistojome svečių namuose „Guest House on the Mount”, labai keista vieta, tai lyg didžiulis pastatų kompleksas , kuriame yra ir pagyvenusių žmonių centras ir tie patys svečių namai, kurie yra seniau buvę vienuolių slaugos namai. Jausmas ir kvapas buvo lyg miegotumėme palatoje, o dušai ir tualetai aišku irgi buvo bendri, tačiau kaip vienai nakvynei tai vieta nebloga:)
Trumpai apie patekimą į Kanadą. Kadangi esame JAV gyventojai ir patekome į šalį žeme, t.y. automobiliu, jokių papildomų leidimų pildyti nereikėjo ir prie sienos pareigūnui užteko parodyti mūsų žaliąsias korteles ir pasakyti kokiu tikslu vykstame į šalį. Taip pat kelio mokestis įvažiuojant į šalį yra arba 3 amerikietiški $ arba 4 kanadietiški $.
Sekmadienis (07-02)
Daugiau Londono mieste apart įprastų dalykų kiekvienam miestui, nebuvo ką apžiūrėti, tad kitą rytą papusryčiavę traukėme toliau.
Kelionė nuo Londono iki Toronto truko apie 3 valandas, nes pakeliui sustojome į vietinę užkandinę Tim Hortons kavos, kuri yra labai populiari greito maisto užkandinė Kanadoje ir gan panaši galbūt į Starbucks.
Toronte apsistojome hostelyje, tikriausiai energingiausiame ir įvairiausiame Kensington turgaus rajonėlyje. Sakoma tai labiau nei rajonas o vieta tapusi legenda. Pagrindinėje Augusta gatvėje (kurioje buvo ir mūsų hostelis) pilna įvairių parduotuvių, barų, kavinių. Atvykome šiek tiek per anksti, kad galėtume pasidaryti check-in’ą, tad pastatę mašiną į hostelio garažą, pasivaikščiojome po garsųjį kvartalą ir prisėdome viename iš barų, lengvam užkandžiui ir bokalui alaus.
Toliau pasidėję daiktus pajudėjome link Graffiti alėjos, tikriausia viena iš labiausiai „instagraminamų” Toronto vietų, kurioje pilna turistų ir fotografų ir visi grafičiai išties įspūdingi, prie kai kurių net tenka pastovėti eilėje norint nusifotografuoti. Tikrai verta aplankyti gatvė.
Po miestą su automobiliu nevažinėjome, kadangi tiesiog nenaudinga, paprasčiau pėstute arba viešuoju transportu. Įsigijome šeimyninį parą galiojantį viešojo transporto bilietą, kuris kainavo 12.5 kanadietiškų $.
Kitas „must see” buvo istorinis „The Distillery district„. Tai miesto centro vakarinėje dalyje esantis komercinės ir gyvenamosios paskirties kvartalas. Pilnas kavinių ir butikų, esančių buvusios „Gooderham and Worts” distilerijos paveldo pastatuose. Šis kvartalas visiškai kitoks lyginant su tuo kuriame buvome apsistoję. Galbūt labiau tinkantis laiką leisti šeimynoms, beje brangesnis, lyginant tiek esančių butikų prekių ir maisto kainomis. Sakoma, kad šiame The Distillery kvartale yra didžiausia Viktorijos laikų pramoninės architektūros kolekcija visoje Šiaurės Amerikoje.
Tiek šis kvartalas, tiek Kensington kvartalai yra įtraukti į Kanados istorinių vietovių sąrašą.
Kaip gi būnant Toronte iš arčiau neapžiūrėti garsiojo CN bokšto, kuris yra pačiame miesto centre. Bokštas buvo laikomas aukščiausiu laisvai stovinčiu pastatu ir pasaulio aukščiausiu bokštu net 34 metus (pastatytas 1976 m.), iki kol nebuvo pastatytas garsusis Burj Khalifa ir Canton bokštas.
Apžiūrėję dalį objektų jautėmės gana, pavargę, nors oro temperatūra buvo tik 24 laipsniai, tačiau dėl didelio drėgnumo atrodo lyg būtų 30 ar daugiau. Nusprendėme šiek tiek atsipūsti prieplaukoje. Nuėjus į prieplauką, paaiškėjo jog ten vyksta ir krūva renginių, o daugiausiai dėmesio pritraukęs objektas buvo guminis ančiukas, tariamai didžiausias guminis ančiukas, kuris buvo savaitgaliui atplukdytas į Torontą. Net kitą dieną automobilyje klausantis vietinės radijo bangos pagrindinis klausimas buvo „Ar matėte ančiuką?”. Taigi visai neplanuotai mums jį ir pavyko pamatyti:)
Nuo prieplaukos atsiveria vaizdas į Toronto salas ir jose esantį oro uostą, ir visai šalia besileidžiantys tarsi į vandenį lėktuvai sudaro visai gerą vaizdą. Gaila negalėjome apsilankyti tose salose, nes manau, ypač sutemus, atsivertų puikus miesto vaizdas. Dėl potvynio salos yra uždarytos iki liepos 31 d.
Vienas pagrindinių turistų traukos objektų yra Yonge-Dundas skveras, esantis pramogų ir apsipirkinėjimo kvartale. Tai lyg mini Time Square kopija, traukianti akį milžiniškomis ir ryškiomis reklamomis. Teko skaityti, kad ši vieta yra viena judriausių Kanadoje, kasdien pro skverą praeina ~100 tūkst. žmonių.
Paskutinis tikslas buvo aplankyti pagrindinę miesto aikštę, kurioje yra šviečiančios Toronto užrašo raidės. Aikštė buvo visai netoli skvero, tik einant link buvo keista, kad dalis gatvių yra užtvertos autobusais ir pilna policijos pareigūnų, atėjus į vieta paaiškėjo kodėl. Vyko dar vienas renginys jubiliejui paminėti, kurio kulminacija buvo fejerverkai ir netikėtas reperio Drake koncertas, buvo tikrai super pabūti tokio lygio žvaigždės nemokame koncerte visai atsitiktinai, nors aišku jis atliko tik keletą dainų.
Mieste važinėja tramvajai, kas truputį nustebino ir miestui suteikia savito žavesio. Teko skaityti keletą vietinių blogų, kuriuose sakoma jog miestas gražiausias vėlyvą pavasarį arba ankstyvą rudenį, o oro temperatūra tada yra komfortiškesnė ir palankesnė keliavimui, nes vasarą tikrai karšta ir drėgna.
Pirmadienis (07-03)
9 valandą ryto turėjome išvykti iš hostelio, tad truputį atsikėlėme anksčiau ir ėjome ieškoti kavos ir vietinės parduotuvės, kad galėtume įsigyti tikro kanadietiško sirupo į namus.
Atokiau nuo miesto centro yra įspūdinga pilis ir Baldwin laipteliai, nuo kurių atsiveria gražus miesto vaizdas, tad pagalvojome kodėl ten nepapusryčiavus. Į pilies vidų nepatekome, nes įėjimas mokomas, o ir jau sekmadienį 9 val ryto eilė vingiavo prie įėjimo. Taigi įamžinome pilį ir garsiuosius laiptelius ir keliavome į Niagarą, pagrindinį kelionės tikslą.
Po dviejų valandų atvykome į Niagaros miestelį, apsistojome motelyje, paparkavę mašiną ir truputį pailsėję keliavome link garsiųjų krioklių. Mūsų motelis buvo tik 10 min kelio iki pagrindinės pramogų gatvės Clifton Hill ir iki krioklių kokių 20 min. Taigi apie krioklius nelabai ką yra papasakoti, nuotraukos kalba už save.
Pasivaikščiojome palei visą pakrantę nuo Clifton Hill gatvės iki prekybos centro, kuriame viskas susiję su kriokliais ir nuo šios vietos arčiausiai galėjome matyti pagrindinį Pasagos krioklį. Kaip žinote, Niagaros krioklius sudaro trys kriokliai: Amerikos krioklys, Nuotakos nuometo krioklys (abu yra amerikietiškoje pusėje) ir didžiausias Pasagos krioklys, kuris yra tarp Amerikos ir Kanados sienos. Toje pačioje vietoje kur suvenyrų parduotuvė, yra galimybė nusileisti arčiau krioklio, kuri žmogui kainuoja 20 kanadietiškų $ taip pat kantrybę atstovėti eilėje, kad patekti arčiau. Populiarius užsiėmimas pasiplaukioti laivu, kuris priplukdo arti Pasagos krioklio, eilės taip pat nemažos, kaina dienos turo suaugusiam žmogui 26 kanadietškų $, vaikui – 16 $. Bilietus galima įsigyti internetu, tad siūlytume tą padaryti iš anksto planuojant kelionę. Galima rinktis dienos turą, vakarinį ar stebėti fejerverkus iš laivo. Fejerverkai virš krioklių vasaros metu būna būna kasdien 10 val vakaro. Tiek kas nori nusileisti stebėti krioklio iš arčiau, tiek plaukiantys laivu gauna vienkartinius lietpalčius. Jei plauksite iš amerikietiškos pusės gausite mėlyną lietpaltį, o iš kanadietiškos pusės – raudoną. 🙂
Mes šiomis pramogomis nesinaudojome, kadangi tai turėjo būti biudžetinė kelionė. Tačiau iš pažįstamų girdėjome, kad laivu paplaukioti būtina, pajausti krioklių dulksną. Pasivaikščioję grįžome į motelį pailsėti ir vakare traukėme vakarienės. Pavakarieniavę (beje, kadangi buvo paskutinis kelionės vakaras, nusprendėme kad eisime į kavinę vakarienės, per visą kelionę pirmą kartą) miestelio centre už 62 kanadietiškus $ skubėjome žiūrėti fejerverkų ir įvairiomis spalvomis apšviestų krioklių. Jei Niagaroje liekate su nakvyne, tai būtina ateiti pasižiūrėti krioklių ir vakare. O visas miestelis tai tikras mini Las Vegas, pilnas atrakcionų, šviesų ir kazino. Aišku mes ir užsukome į vieną pasižiūrėti amerikietiškų kazino ir truputį pažaisti, beje išėjome papilnėjusiomis kišenėmis. Naktinėjome iki 2 val nakties, o miestelio pagrindinės gatvės buvo šiek tiek aprimusios, tačiau vis dar pilnos žmonių, veikė atrakcionai bei parduotuvės. Veiksmas čia vyksta 24/7.
Bendrai, taip ilgai norėti aplankyti kriokliai tokio didelio įspūdžio nepadarė kaip tikėjomės, man net prisiminus visą kelionę, galbūt diena Toronte buvo įdomesnė, bet be abejo, kadangi dabar gyvename JAV, pamatyti krioklius buvo būtinas dalykas. Tačiau jei galvojate, kad JAV lankysitės vieną kartą ir keliausite trumpą laiką, tai bent aš, gerai apsvarstyčiau ar verta vykti būtent čia, nebent pravažiuoti pakeliui. Verta paminėti jog yra tikra tiesa, kad iš kanadietiškos pusės vaizdas daug geresnis.
Antradienis (07-04)
Laukė ilgas kelias namo, jokių papildomų planų neturėjome, nes automobilį turėjome grąžinti iki 19 valandos.
Šį rytą atsikėlusi, truputi jaučiausi peršalusi, galbūt dėl miego trūkumo, tad stengiausi gerti daug arbatų pakeliui namo. Mūsų maisto likučiai buvo pasibaigę, tad įvažiavę į Ameriką, nusprendėme sustoti pakeliui užkąsti. Tai matyt buvo baugiausias sprendimas, nors aš ir nevalgau mėsos, sunkiai apsinuodijau maistu, galbūt dar prisidėjo nuovargis. Prireikė visos savaitės, atsigauti ir nebejausti svaigstančios galvos, aišku tą vakarą teko praleisti Liepos 4-osios fejerverkus, o manėme kad būsime sudalyvavę 4 dienų fejerverkų šou maratone. Tad atidžiai rinkitės ką valgote kelionėse, visad patikrinkite tos vietos atsiliepimus internete ir geriau rinkitės tik kokybišką maistą:)
Trumpai apie sienos kirtimą grįžtant į JAV. Kelio mokestis įvažiuojant į Ameriką yra 5$. Muitinės pareigūnai, lygiai taip pat, kad kaip ir atskrendant į šalį padaro trumpą apklausą, ką veikėme, kas mes tokie, ir pvz. kur Šaras dirba:) Taip pat gali paprašyti apžiūrėti automobilį, lagaminus. Esant įtarimui mašinos šiek tiek nuošalesnėje aikštelėje nuodugniai apžiūrimos, beje tokių automobilių buvo pilna aikštelė.
Kelionės apibendrinimas, mūsų tariamai biudžetinė 4 dienų kelionė automobiliu viso atsėjo 917.75$, iš kurių – 204.24$ nakvynės, 296.51$ – automobilio nuoma, kartu su draudimu įsigytu nuomos vietoje, 85.64$ – kuras ir 331.36$ – maistas ir kt. išlaidos. Noriu patikslinti, kad nakvynės bei automobilio kaina buvo pigiausia ką galėjome gauti, draudimas nuomos vietoje kainavo po 20$ dienai, šioje vietoje galėjome šiek tiek sutaupyti draudimu pasirūpinant iš anksto. Automobilį nuomojomės iš punkto esančio oro uoste, nes tomis dienomis buvo vieninteliai veikiantys punktai oro uoste ir nuomojantis iš oro uosto yra šiek tiek pigiau. Tačiau nuvažiuoti iki oro uosto viešuoju transportu mums užtrunka pusantros valandos, kas dar prailgina bendrą kelionės laiką.
