Vieną Vasario savaitę šiais metais gavosi taip, kad turėjau laisvadienius nuo penktadienio iki sekmadienio. Aišku, man vis rūpėjo kažką nuveikti, negi visą savaitgalį praleisime namuose. Greit pažiūrinėjus skrydžių bilietus, išsirinkau pačius pigiausius ir mūsų jau laukė trumpa kelionė! Iš Denverio skridome į Misisipės valstiją, o grįžome iš Luizijanos, taigi ta proga papildėme savo aplankytų valstijų sąrašą dar dvejomis naujomis.
Išskridome penktadienio ankstų rytą ir nusileidome Džeksono mieste, Misisipės valstijos sostinėje. Aplankėme valstijos kapitolijų ir sustojome užkąsti pietų ir vieną populiarų restoraną, paragauti tikro pietietiško maisto.
Pavalgę patraukėme toliau į kelią. Penktadienio tikslas buvo Biloksi miestelis. Mažas kurortinis miestelis įsikūręs Meksikos įlankoje. Kaip supratome tik įvažiavę į vietovę tai tuo pačiu ir kazino miestas. Aišku nepraleidome progos ir užsukome į viena didžiausių viešbučių kazino 😀 Iš pirmo pasukimo laimėjau $80, tuo mano sėkmingas apsilankymas kazino ir baigėsi.
Nakvojome viename iš pigesnių motelių prie pat pliažo, tad kitą rytą tik atsikėlę skubėjome pasivaikščioti paplūdimiu. Iš ryto mus patiko tirštas rūkas ir beveik dingęs vandenynas, taigi mano laimei pagaliau pirmą kartą pateikėme atoslūgio metu, ko dar niekad nebuvome matę:)
Pakeliui iš Biloxi paplūdimio į Naująjį Orleaną, sustojome į INFINITY mokslo centrą. Šis centras nebuvo įtrauktas į mūsų kelionės planą, tiesiog važiuojant, pamatėme žemėlapyje ir pagalvojome, kad galbūt bus įdomu užsukti. Pats centras/muziejus yra visgi gan nedidelis ir labiau gal tinkamas vaikams, tačiau jie turi vieną vertą dėmesio eksponatą. Įdomiausias dalykas buvo tai, kad galima pamatyti kosminės raketos variklį ir palaukti turo į jų gamyklą. Šis variklis yra viena iš trijų SATURN V raketos variklio dalių. Jis turėjo būti naudojamas pirmai pakilimo fazei kuriai pasibaigus po sėkmingo pakilimo atsikabinti nuo pagrindinės raketos ir nukritęs paskęsti kažkur Atlanto vandenyne. SATURN V raketa buvo naudojama Apollo misijoms tarp 1967 ir 1973 metų. Taip taip, šios misijos buvo skirtos mėnulio tyrinėjimams ir pačiam nusileidimui mėnulyje! Šis eksponuojamas variklis nebuvo panaudotas (kitaip dabar jis gulėtų vandenyno dugne), kadangi jis buvo suplanuotas misijai „Apollo 19”, tačiau pati Apollo programa pasibaigė ties „Apollo 17”. Tikrai vertas dėmesio objektas kurį galima pamatyti net nuo kelio. Įėjimas į muziejų žmogui $18.
O dabar apie patį Naująjį Orleaną! Tai didžiausias Luizianos valstijos miestas ir vienas didesnių JAV uostų. Miestas įkurtas prancūzų kolonialistų 1718 m. ir buvo trečias pagal dydį miestas JAV iki II pasaulinio karo pabaigos. Dabar ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje Naujasis Orleanas garsėja džiazo muzika ir savo festivaliais, ypač Mardi Grass (arba Fat Tuesday „riebusis antradienis”).
Tik atvažiavę į miestą, užsukome pasivaikščioti į miesto parką. Naujojo Orleano parkas įkurtas dar 1854. Jame yra karuselės vaikams, skulptūrų parkas, o parko pažiba, sakoma, yra „seniausia” pasaulyje subrendusių ąžuolų giraitė, kurios amžius siekia net 800 metų!
Pasivaikščiojus buvo laikas pietums. Norėjome, paragauti kažko tikro pietietiško maisto, tikros News Orleano virtuvės, plius miestas yra šalia vandenyno, kas reiškia šviežias jūrų gėrybes 🙂 Vienas mano kolegų yra kilęs iš šio krašto, tad rekomendavo keletą būtinų aplankyti vietų, tame tarpe ir restoranų. Taigi pietums pasirinkome „Parkway Bakery & Tavern„. Kur pagrindinis patiekalas yra P0′ boy sumuštiniai. Šita vieta yra itin populiari, eilėje turėjome pralaukti geras 30-40min. vien tam, kad užsisakyti maistą. Pats sumuštinis nenuvylė!
Taigi kas tas Po’ boy? Tai tradicinis Luisianos valstijos sumuštinis, dažniausiai gaminamas iš mėsos (jautienos, jūros gerybių, gruzdintos vištienos ir kt.) ir patiekiamas New Orleano duonelėje, kas praktiškai yra mažesnis prancūziškas batonas 🙂 Pats pavadinimas tariamai yra kilęs iš „poor boy”, kas Luizianos akcentu natūraliai skamba kaip „poboi” (liet.).
Kita mūsų stotelė buvo Nacionalinis Antrojo pasaulinio karo muziejus. Bilietas $28.5, bet tikrai vertas pinigų. Muziejus milžiniškas, iš keleto kompleksų, tikrai lengvai gali čia praleisti visą dieną. Puikios instaliacijos, labai daug istorinės video medžiagos, eksponatų. Daugelis instaliacijų yra puikiai dekoruotos, kas leidžia net labiau įsijausti į to meto įvykius. Sakoma, ir dabar tikrai patikėsime, kad tai didžiausias II pasaulinio karo muziejus pasaulyje.
Vakarop pagaliau patraukėme aplankyti miesto centro. Miesto širdis yra Prancūzų kvartalas (French Quarter). Čia vyksta visos linksmybės ir yra populiarioji Burbon gatvė, kurioje vyksta „šventė” visą naktį. Kai mes lankėmės buvo tik prasidėjęs Mardi Grass festivalis, tai lyg Užgavėnės Lietuvoje, tik švenčiama kiek kitaip 😀 Mardi Grass tai karnavalas, kuris tęsiasi keletą savaičių, nuo (Trijų Karalių dienos iki Užgavėnių), linksmybės čia tęsiasi visad iki paryčių.
Taigi yra keletas papročių šių amerikietiškų užgavėnių. Karnavalo metu visi nešioja ir dalina plastikinius karolius (paprasčiausiai jų gauti yra apsilankyti Burbon gatvėje ir žmonės iš balkonų juos mėto į gatvę). Karolių būna tam tikrų spalvų: violetinės, žalios ir auksinės. Violetinė spalva simbolizuoja teisingumą, žalia – tikėjimą, auksinė – galią. Tai ne tik karolių, bet ir visos šventės simbolinės spalvos. Taip pat visi dalyvauja karnavalo eitynėse ir dėvi įspūdingas kaukes ir aišku daug baliavoja 🙂 Daug kas čia važiuoja švęsti mergvakarių ir bernvakarių, todėl šeimoms su nepilnamečiais vaikais patariama neužsivakaroti, nes gatvės plaukioja daugybė apšilusių šventikų 🙂
Pats French Quarter žavi savo prancūziška ir ispaniška architektūra. Taip pat čia besilankant būtina užsukti į Jackson aikštę, kurioje yra vienas žymiausių miesto objektų – Šv. Luiso katedra, seniausia suvienytos Amerikos katedra, pastatyta dar XVIII a.
Šalia katedros yra viena kavinė – Cafe du Monde. Puiki vieta desertui ir tai vienas iš dalykų kuo yra garsus miestas. Kavinėje yra parduodami „beignet” (tariasi „benjei) pyragėliai, kurie mums priminė tiesiog lietuviškus žagarėlius. Tai keptos tešlos kvadratas apibarstytas cukraus pudra. Dažniausiai jie ir parduodami po tris. Tai dar vienas būtinas paragauti dalykas lankantis šiame mieste.
Kai ieškojau ką nuveikti Naujojo Orleano mieste, išsiaiškinau, kad garsusis Tobasco padažas yra kilęs iš Luizianos valstijos. Padažo gamykla vis dar yra ten pat nuo pat Tabasco kompanijos įsikūrimo pradžios. Negalėjome praleisti apsilankymo šiame fabrike. Fabriką įkūrė Edmund’as McIlhenny 1868 m. Avery saloje, kur yra apie 3 val. kelio nuo Naujojo Orleano. Bilieto kaina $5.5 žmogui, o jei dar nori apsilankyti Džiunglių soduose ir pamatyti aligatorius – $8.
Turas prasideda nuo mažo muziejaus su visa padažo istorija, tada galima pamatyti dar auginamus pipirus, gaminimo sandėlį, ąžuolo statines kuriose brandinamas padažas, kaip jis supilstomas į butelius. Padažas yra brandinimas iki trijų metų balto ąžuolo statinėse, kuriose prieš tai buvo brandinamas burbonas. Įdomu tai, kad pats padažas susideda tik iš pipirų, druskos ir acto. Padažas gaminimas 8 skirtingų rūšių.
Šalia fabriko yra „Restaurant 1868”, kuriame galima paragauti pietietiškos Luizianos Cajun stiliaus virtuvės. Suvenyrų parduotuvėje galima paragauti gėrimų, ledų su Tobasco padažais, taip pat įsigyti įvairiausių suvenyrų. Beje, perkant bilietus kiekvienas gauna po 5 mini dydžio Tobasco padažo buteliukus.
Pati Avery sala kur įsikūrusi gamykla, yra tiesiog milžiniškas druskų kupolas, kuris tęsiasi net 8 mylias po žeme. Padažo įkūrėjas, galima sakyti „supylė” salą ir pastatė ne tik fabriką, bet ir pasodino didžiulį sodą, kur ir stovėjo jo namas, sodas vadinasi „The Jungle Gardens” (Džiunglių sodai). Visą teritoriją galima apvažiuoti automobiliu, nes pasivaikščiojimas tikrai užtruktų. Soduose yra virš 600 rūšių augalų, taip pat daugybė gyvūnijos, pavyzdžiui vietiniai aligatoriai besišildantys prie vandens telkinių.
Toks buvo trumpas paviešėjimas JAV pietuose, Luizianos valstijoje! 🙂
