Visai neseniai sugalvojome aplankyti vakarų Koloradą, tuo pačiu artėjo Šaro gimtadienis tai buvo puiki proga išvykai. Sugalvojome tokį planą, viena naktį nakvoti Gunisono juodojo kanjono nacionaliniame parke (Black Canyon of Gunnison National Park arba BCOGNP) ir dvi naktis praleisti kalnų miestelyje Teliuridėje (Telluride).
Išvykome trečiadienio vakarą ir turėjome nakvoti pusiaukelėje – Grand Junction mieste, tai mūsų jau dažna tapusi tarpinė stotelė, iki kurios nuo Denverio keturios valandos kelio. Kolorade dėl sausros siaučia didžiausi istorijoje miškų gaisrai, dėl ko buvo uždarytas pagrindinis greitkelis ir visas eismas nukreiptas aplinkiniais kalnų keliukais ir pridėjo dar dvi valandas kelio, dėl ko į viešbutį atvykome tik vidurnaktį. Naktį važiuoti kalnų keliukais nelabai smagu, tai geriausiai būtų to išvengti, bet vienas geras pliusas, kad tuo metu vyko meteoritų lietus ir sustoję aikštelėje galėjome paspoksoti į nuostabų dangų, krentančias žvaigždes ir labai ryškų paukščių taką.
Toliau apie nakvynę. Grand Junction yra gana mažas miestas, bet atradau vieną naują viešbutį „The Maverick”, kuris buvo atidarytas tik birželio mėn., ir dar įdomiau, kad jį pastatė Kolorado Mesa universitetas, aišku jis yra pačioje universiteto teritorijoje. Toks tik antras universiteto viešbutis Kolorade ir buvo visai smagu apsistoti naujame viešbutyje dar kvepiančiame dažais. Plius gavome vietinio vyno butelį dovanų.
Išsimiegoję turėjome užvažiuoti į maisto prekių parduotuvę ir judėti link kanjono, bet prieš tai norėjau užsukti į dar vieną vietą – Belli Fiori levandų fermą. Tiesa, įsivaizdavau didelius levandų laukus, bet atvykus pamatėme mažus levandų plotus. Taip pat šalia yra „distilerinė”, vakarais veikiantis baras ir mini parduotuvė. Užsukus į vidų, pasitiko pati savininkė ir papasakojo, kad tuose levandų laukuose yra 15 skirtingų rūšių levandų ir, kad pagrindinis sezonas, kai visi krūmai žydi buvo birželio pabaigoje, nors kai kurie krūmai sužydėjo vėl. Aš nusipirkau namams šių metų derliaus džiovintą levandų puokštę ir keletą smulkmenų. Savininkė taip pat pasakojo, kad šioje teritorijoje nelijo jau nuo balandžio mėnesio ir kelinta savaitė iš eilės oro temperatūra siekia beveik 40 laipsnių celsijaus. Labai tikimės, kad gaisrai greitai pasibaigs ir bus lietaus, nes tuo pačiu didelėje Kolorado dalyje labai bloga oro kokybė, panašiai kaip Beijing’e, visada dangus atrodo tarsi paskendęs dūmuose.
Gunisono Juodojo Kanjono Nacionalinis Parkas
Žinojome apie šį nacionalinį parką seniai, teko skaityti, kad tai nepakankamai įvertintas Amerikos nacionalinis parkas ir kad jame labai gražu.
Pagalvojome, kad reikėtų čia apsilankyti ir campint’i. Vietą palapinei rezervavome dar prieš mėnesį ir tai buvo belikę tik keletą laisvų vietų, nes dabar yra sakoma, kad visa Amerika stovyklauja. Vienos nakties kaina $16.
Pats kanjonas nėra labai didelis, tačiau tikrai įspūdingas ir vertas aplankyti. Vidutiniškas gylis yra 2000 pėdų, t.y. ~610 m., ir jį vis gilina apačioje tekanti Gunisono upė. Parkas susideda iš dviejų dalių, pietinio krašto ir šiaurinio krašto. Mes lankėmės tik pietinėje dalyje, nes pritrūkome laiko apžiūrėti ir šiaurinę dalį. Įdomus faktas – kanjone gyvena greičiausias pasaulyje paukštis Peregrine falcon (Sakalas keleivis).
Įvažiavimas į parką $25 arba turint metinį pasą – nemokama. Apžiūrėti pietinę dalį yra labai paprasta nes ten yra pietinio krašto 11 km. ilgio kelias su 12 apžvalgos punktų, viską galima apvažiuoti per 2-3 valandas. Taip pat yra dar vienas smagus keliukas East Portal road (16% statumo), kuriuo galima nusileisti į kanjono apačią prie pačios upės. Čia yra keletas pikniko stalų ir stovyklavietė, taip pat, gavus leidimą galima žvejoti.
Patyrę alpinistai gali pabandyti užkopti į kanjono viršų, o ne tokiems patyrusiems galima, gavus leidimą, bandyti leistis vienu iš takų žemyn, grandinių pagalba.
Vienas tik šio parko minusas, kad nėra ilgų žygio takų, ilgiausias pietinėje dalyje yra nuo stovyklavietės iki lankytojų centro ir tai tik 3 km.
Viską apžiūrėję ir išvažinėję, įsikūrėme savo stovyklavietėje. Buvome nusipirkę tik du ryšulėlius malkų, bet kadangi buvo labai sausa, bijojome, kad neužteks mums jų visam vakarui, bet tada sugalvojome patikrinti metalinę dėžę apsaugota nuo meškų (kuri yra prie kiekvienos palapinės vietos) ir dar radome tris maišus malkų, mūsų laimei. Kažkaip taip gavosi, kad neturėjome nieko doro vakarienei, o aplink jokių maisto vietų nėra, buvome tik nusipirkę bulvių ir skardinę pupų, tad kas beliko, gerą valandą kepėme bulves ant grotelių ir pasidarėme pupelių-bulvių troškinį. Buvo visai skanu!
Naktys buvo ganėtinai šiltos ir žvaigždėtos, todėl net nenaudojome palapinės viršutinio sluoksnio, kad Šaras galėtų visą naktį žvaigždes stebėti 🙂
Taigi penktadienis – Šaro gimtadienis, jį pasitikome atsikėlę penktą ryto, stebėdami kylančią saulę, Cedar apžvalgos aikštelėje.
Telluride
Penktadienį važiavome toliau, nuo parko dvi valandos kelio, į mažą kalnų miestelį Telluride. Iš tikrųjų, tikėjomės tokio kaip ir visur, aplink Denverį esančius kalnų miestelių, bet šis visgi teigiamai nustebino. Vien kalnai atrodo taip įspūdingai, o ir atmosfera miestelyje visai kitokia. Dabar tai mano mėgstamiausias Kolorado miestas.
Telluride yra buvusi sidabro kasyklos stovykla. Miestelis yra apsuptas stačių miškingų kalnų ir kalvų, kuriuose yra aukščiausi Kolorade kriokliai”Bridal Veil”. Miestelyje gyvena tik apie 2 tūkst. gyventojų, tačiau žiemą pritraukia daug turistų dėl slidinėjimo kurorto, o vasarą vykstančių filmų ir meno festivalių ir aišku dėl kalnų pramogų. Teko skaityti, kad savo namus turi tokie garsūs žmonės kaip Oprah ar Tom Cruise.
Šiek tiek aukščiau kalnuose 9,545 pėdų (~3 km) aukštyje prieš 25 metus įsikūrė Mountain Village. Tai kurortinis kaimelis, kur yra slidinėjimo trasos ir daug prabangių namų bei viešbučių. Kaimeliui priklauso gondola, kuria galima per 12 min. nusileisti į Telluride miestelį, o svarbiausia pasivažinėjimas gondola yra nemokamas ir ji veikia nuo 7 ryto iki 12 nakties. Vietiniai gondolą vadina tiesiog viešuoju transportu, tai vienintelis tokio tipo transportas JAV ir dar nemokamas. Yra keturios stotelės, papildomai galima sustoti ant San Sophia kalno ir turgaus aikštėje. Kasmet gondola pasivėžina apie 2.8 mln. keleivių ir pusė gondolų yra įrengtos specialiai keltis su šunimis.
Mes apsistojome Mountain Village „The Peaks” viešbutyje. 2 nakvynės su valetu parkingu kainavo $700. Viešbutyje yra spa, restoranas, baseinas, priklauso golfo aikštynas ir įspūdingiausias dalykas yra terasa, nuo kurios atsiveria nuostabūs kalnų vaizdai.
Check-in’as į viešbutį buvo tik 16 val, taigi turėdami laiko nusprendėme nuveikti vieną smagų dalyką – išbandyti vieną iš čia esančių bekelės „off-road” kelių. Tuo tikslu dar Denveryje išsinuomavome Jeep Wrangler. Pamiršau paminėti, kad miestą juosia San Juan kalnynas, kuriame per pastarąjį šimtmetį kalnų kasyba išraižė kalnuose daug tokių bekelių. Dabar yra tokie keli pagrindiniai „off-road” keliai, kuriais važiuoja pasivažinėti kelių ekstremalai. Mes pasirinkome pirmam kartui vieną lengvesnių kelių „Ophir Pass”. Taigi buvo visai smagu, kelias buvo labai siauras be jokių atitvarų ir išlindus iš miškingo stataus ir duobėto kelio teko važiuoti akmenuotų (lyg stambios skaldos) keliu. Važiuojant truputėlį buvo pasidarę „karšta”, bet Šarui puikiai pavyko šis gimtadienio išbandymas. Visa perėja tėra tik 10 km. ilgio, bet laikas ja važiuojant eina labai lėtai (ha ha), vienas aišku, kad tokiai pramogai reikia atitinkamai paruošto automobilio. Mes pradėjome važiuoti nuo Ophir miestelio link Silverton.
Grįžome atgal į kaimelį aplinkui ir tuo pačiu pravažiavome vaizdingu Kolorado keliu „Million Dollar Highway”, taip vadinasi šis kelias ne tik dėl gražių vaizdų, bet ir dėl ypatingai didelių kelio remonto kainų.
Grįžę ir pagaliau nusiprausę, išsiruošėme gimtadienio vakarienės. Rezervavau staliuką pačiame Telluride miestelyje esančiame restorane „221 South Oak” (pavadinimas pagal adresą). Pasirinkau šią vietą dėl to, kad perskaičius keletą straipsnių, ši vieta visada būdavo rekomenduojamų Telluride restoranų sąraše, geri atsiliepimai, o taip pat didelis vegetariškas meniu pasirinkimas. Ir rekomendacijos tikrai nenuvylė, maistas buvo labai skanus. Aš valgiau tofu troškinį (ir pirmą kartą valgiau veganišką maistą patiektą estetiškai), o Šaras aišku gimtadienio proga valgė Wagyu jautienos kepsnį. Atrodo, kad tokių maisto vietų trūksta pačiame Denveryje.
Sekančią dieną, t.y. šeštadienį skyrėme dviračių parkui. Dar viena priežasties dėl ko norėjome apsistoti Mountain Village, nes ten yra, tik praeitais metais atidarytas, dviračių parkas. Parkas įsikūręs aišku, kur ir slidinėjimo trasos, nes galima sakyti, kad dviračių trasos eina per slidinėjimo trasas. Taigi, išsinuomavome du kalnų („downhill”) dviračius. Pasisekė, kad iškart gavome dviračius, nes neturėjome rezervacijos. Du dviračiai pusei dienos, kainavo ~$150, plius reikia atskirai nusipirkti keltuvo bilietą ($45 vienam žmogui visai dienai).
Visame dviračių parke tik viena žalia trasa (lengviausia), ja pagrinde ir važinėjomės, Šaras dar jėgas išbandė mėlynose trasose. Žalia trasa buvo kiek ilgoka, apie 10 km. Deja, man šie pasivažinėjimai buvo nelabai sėkmingi (tai buvo antras kartas su tokiais dviračiais, Šaro gal trečias). Nukritau porą kartų, atrodo ne taip smarkiai, bet užsidirbau tokias milžiniškas mėlynes, kad praėjus mėnesiui dar truputėlį matosi. Pati kalta, kad iškart neuždėjau ledo, galbūt nebūtų buvę tokios didelės.
Po tokio pusdienio, man jau nieko nebesinorėjo veikti, tad likusią dienos dalį praleidome viešbučio baseine, o vakare vėl patraukėme į pačią Telluride vakarienės.
Sekmadienį, pasivaikščiojome po Telluride senamiestį ir jame esančias mažas parduotuvėles-butikus, truputį apsipirkome, ir judėjome link namų, nes laukė ilgokas 6 valandų kelias iki Denverio.
Gaila, tik nespėjome nueiti į jokį žygį, nes aplinkui yra begalybė gražių takų. Šaro gimtadienis buvo užskaitytas, nes pavyko viskas puikiai ir atrodo per kelias dienas nuveikėme tikrai nemažai.
