Pagaliau prisaukaupėme naujam įrašui. Ištikrųjų gavome iš Jūsų daug klausimų apie žalią kortelę ir stengiamės visiems atsakyti, tai kaip ir pasiteisinimas dėl ilgos pauzės bloge. Tuo pačiu truputėlį papildėme savo įrašą #18: Kaip laimėjome žalią kortą JAV? . Smagu, kad daug kam iš Jūsų irgi pasisekė būti tarp atrinktųjų dėl žalios kortelės. Galite visada mūsų drąsiai klausti, o mes pasistengsime atsakyti. 🙂
Na, o kas naujo pas mus, per tą laiką persikraustėme į naują butą, visai šalia buvusio, tikėdamiesi, kad šis bus mums labiau tinkamas.
Aš nusprendžiau grįžti ilgesnių atsotogų į Europą, Šaras prie manęs savaitėlei atostogų prisijungs jau šį penktadienį. O aš jau čia gerą mėnesį ir per tą laiką aplankiau pora šalių ir apie vieną kelionę noriu papasakoti dabar, galbūt rasite naudingos informacijos.
Gegužės viduryje su savo tėveliais nusprendėme susiorganizuoti trumpą šeimyninę išvyką ir nusprendėme aplankyti Saremos salą.
Išvykome antradienio rytą, viduryje kelionės buvome suplanavę pietus ir nusprendėme sustoti garsiajame Estijos kurorte Parnu. Foursquare pagalba greitai išsirinkome restoranėlį, pavadinimu „Steffani Pizzarestoran”. Itališko tipo restoranėlis, gaminantis bene geriausias picas Estijoje. Kad geraiusia mano ragauta pica to teigti negalėčiau, bet pavalgėme gana skaniai, taip pat nemokamai galima pasivaišinti duonele, arbata ir kava. Ir aptarnavimas buvo puikus.
Toliau pajudėjome kelto link Virtsu miestelyje. Mokestis automobiliui yra 8,40 euro į vieną pusę, plius po 3 eurus kievienam keliaujančiam asmeniui. Nustebino kelto tvarkingumas ir modernumas, vėliau prisiminiau jog buvau skaičius jog nuo gegužės 1 d. yra naujas vežėjas, tai ir paaiškino ta naujų dažų kvapą.
Persikėlę pravažiavome Muhu salą, iš kurios tiltu patekome į Saremą. Keliavome į salos sostinę Kuressaare. Čia apsistojome Johan Design & Spa Hotel, 2 kambarių kaina už 2 naktis buvo 208,80 €. Tai mažas ir jaukus viešbutukas miestelio centre, su pirtimis ir dviejais mažais baseinais lauke ir viduje. Taip pat kiekvieną rytą laukė gana puikūs pusryčiai. Kas man labiausiai patiko, kad viešbutis ir kambariai yra tikrai tvarkingi ir švarūs. Dedu didelį pliusą ir rekomenduoju ten apsilankyti.
Vakarienei pasirinkome garsųjį „naminį” retsoranėlį RETRO. Sakau naminį, nes įėjęs į vidų pasijauti lyg būtum namuose, restoranėlis mažas, dvi erdvės su keliais staliukais.
Tačiau maistas tikrai skanus, tryse už patiekalus ir gėrimus sumokėjome ~40 eurų, ir paminėsiu, kad pavakarieniauti ar papietauti tryse visada būdavo panaši kaina, jei valgote pagrindinius patiekalus ir dar užsisakote gėrimą. Pastaba, kad dauguma kavinių bent darbo dieną dirba iki 10 val. vakaro, o kai kur virtuvė jau 9 val. būna uždaryta, tad sugalvoję vėlyvą vakarienę, pastikslinkite ar ten dar galite užsisakyti maisto.
Antrąją dieną paskyrėme Saremos salos lankytinų objektų apžvalgai. Pirmas mūsų sąraše buvo Kypsarės švyturys, esantis Harilaido pusiasalyje, kuris dabar jau yra nuslinkęs nuo kranto ir stovi jūroje. Sekant google.maps naiviai tikėjau, kad pavyks privažiuoti beveik prie pat švyturio, tačiau priartėjus pusiasalį yra stovėjimo aikštelė, nuo kurios važiuoti yra draudžiama, o nuo aišktelės pėstute dar gerų 40 min, tad mes atsisakėme šios minties, nes nebuvome pasiruošę žygiavimui. Paėjėjome 15 min keliuku iki jūros ir grįžome į mašiną.
Toliau patraukėme aplankyti mano labiausiai norimo pamatyti objekto, Pangos skardžio. Skardis driekiasi 2,5 km ir aukščiausia vieta siekia 21 m aukštį. Pasiklausus vietinės suvenyrų pardavėjos, radome nusileidimą į skardžio apačią. Tikrai įspūdinga, net sunku patikėti, kad tai prie mūsų Baltijos jūros.
Oro tempertūra buvo tik 10 laipsnių ir pradėjo linoti, pasivaikščioję palei skardį, grįžome į Kurasarės miestelį. Papietavome kavineje Saaremaa veski/ Saaremaa Windmill, kuri įsikūrusi malūne ir pateikia vietinius patiekalus ir tai seniausiai miestelyje veikiantis restoranas.
Vėliau aplankėme Kuresarės pilį, tai mane labiausiai nuvylęs objektas. Įėjimas į pilies vidų 6 eurai žmogui, bet deja mano nusivylimui dauguma ekspozicijų yra susijusios su Sovietų Sąjunga. Pilis pastatyta XIV amžiuje, tad tikėjausi, kad viduje bus vien eksopizicijos susijusios su pilies istorija, bet deja ne. Mano nuomone neverta mokėti 6 eurų, kadangi galima pilį apeiti ir be bilieto ir paiskvaiščioti gražiame parke.
Visai šalia parko, priešai viešbutį Meri stūgso Suur Toll ir jo žmonos Piret statula, pasakojama kad jiedu buvę labai darbštūs ir nuoširdūs žmonės, kad salos gyventojai ištikti nelamės iškart visi pagalvodavo apie Tolius. 🙂
Lauktuvių įsigijome vietiniame prekybos centre Rae Konsum. Galima rasti estiškų gėrimų, saldumynų, o aš pati įsigijau gražių estiškų kojinių su etniškais motyvais, kas yra labai puiki dovana lauktuvėm.
Paskutinę dieną prieš grįžtant namo užsukome prie Kalio kraterio. Tikrai nesitikėjau kad jis bus toks didelis ir tai vienas pirmųjų pasaulyje susidarusių kraterių (prieš 4000 m.). Lankantis šiose salose tai būtinas aplankyti objektas, paliksiantis įspūdį kievienam.
Ir pakeliui į keltą užsukome į Malūnų kalvą. Visur straipsniuose kaip vienas iš pagrindinių siūlomų pamatyti objektų yra ši kalva. Tiek išgirta, tad tikėjausi išvysti tikrą kalvą su daug malūnų, deja šiek tiek nuvylė, nes mažoje teritorijoje yra berods 5 ( o gal 6) malūnai, taip pat pastato patalpose įrengtas mini muziejus. Bilieto kaina asmeniui 3 eurai.
Nespėjome aplankyti, o tiksliau gal tieisog netinkamu metu lankemės saloje, ekologiško muilo namų Good Karma. Jau buvau prisiplanavusi kaip lauktuvėms įsigysiu ekelogiško muilo, bet deja jie atsidaro sezonui nuo birželio 1 dienos.
Taip pat nepabuvojome Vilsandžio saloje, kurią būtų buvę įdomu aplankyti, bet norint patekti į salą reikia pasiruošti ~5 km žygiui arba plaukti valtele.
Apibendrinant, per 2 dienas neskubėdami aplankėme visus pagrindinius salos objektus. Kainos palyginimui su Lietuva, aišku didesnės, bet manau tai normalus dalykas. Taip pat į Saremą siūlyčiau vykti visgi ilgesniam laikotarpiui nei 2 naktys, nes 8 valandų kelionė šiek tiek vargina, o ypač vairuotoją.
Ir kas mėgstate ramų poilsį tai puiki atostogų kryptis. 🙂
