Šį savaitgalį keliavome į Naujojo Meksiko valstiją, na tiksliau skridome į El paso miestą Teksaso valstijoje ir tada išsinuomoję automobilį patraukėme į Naująjį Meksiką.
Išskridome trečiadienio vėlyvą vakarą, ir tiesą sakant pačiu laiku, nes Denveryje tą naktį iškrito pirmasis sniegas šiais metais ir temperatūra nukrito iki -6C laipsnių šalčio.
Dėl tokių orų, mūsų skrydis truputi vėlavo, tad El Paso mieste nusileidome tik po pirmos valandos nakties. Buvome „užsibookin’ę” viešbutį pačioje oro uosto teritorijoje. Rezervuotą automobilį pasiėmėme kitą dieną vos tik atsikėlę ir patraukėme ieškoti pusryčių. Mus pasitiko maloni teksasietiška šiluma, kuri labai pradžiugino! Pusryčiams pasirinkome „Salt + Honey Bakery Cafe” istoriniame „Five Points” miesto rajone. Tai buvo labai geras pasirinkimas ir jei kada kas lankysis El Paso mieste, rekomenduojame čia užsukti.
Sekantis mūsų tikslas buvo White Sands nacionalinis monumentas esantis jau Naujojo Meksiko valstijoje. Tai didžiausios pasaulyje gipso kopos, kurios yra labai dinamiškos ir per metus pajuda apie 30 pėdų (~9 m) šiaurės rytų kryptimi. Šis monumentas priklauso nacionalinių parkų sistemai, tad įvažiavimui tinka metinis parkų pasas, kitaip reikia sumokėti $30 įėjimo mokestį. Pačiame parke, visur galima nuvažiuoti 8 mylių keliu.
Pat smagiausias dalykas yra galimybė suvenyrų parduotuvėje nusipirkti slidinėjimo „pašikniukus” ir pačiuožinėti nuo kopų. Deja kopos nėra labai aukštos ir labai greitai nusileisti nepavyks. Parke, iš anksto rezervavus vietą, galima stovyklauti ir nakvoti palapinėse ant smėlio. Šios baltosios kopos yra Amerikos bombų testavimo teritorijoje ir jei pavyzdžiui, kuria nors dieną vykstą karinis bandymas, parkas yra uždaromas ir lankytojai neįleidžiami, tad visada prieš važiuojant,reikia pasitikrinti jų internetiniame puslapyje. Beje, šioje teritorijoje 1945 m. liepos 16 d. buvo detonuota pirmoji pasaulyje atominė bomba.

Po apsilankymo White Sands laukė ilgas keturių valandų kelias į Santa Fe miestą, čia turėjome praleisti antrą nakvynę. Visas keturias valandas važiavome nesustoję, nes greitkelis vedė per dykynes ir atrodė čia nėra nė vienos gyvos dvasios. Temo gan greitai, o kolegos darbe prigąsdino mane, kad šioje valstijoje geriau prisipildyti pilną baką degalų ir važiuoti nuo miesto iki miesto 😀 Nežinau ar tos kalbos iš piršto laužtos, bet jokių incidentų neturėjome ir visas kelionė buvo labai sėkminga, visi sutikti žmonės buvo malonūs ir draugiški.
Trumpai apie Santa Fe – mažas, (~80 tūkst. gv.) sakyčiau kurortinis miestelis Naujojo Meksiko valstijos šiaurėje. Tai vienas senesnių JAV miestų įsikūręs dar 1600 m., kaip Ispanijos kolonija. Mieste vyrauja Pueblo stiliaus architektūra, maži rudi, moliu dengti nameliai. Santa Fe labai populiarus savo meno galerijomis, yra net pusė mylios ilgio atkarpa vadinama Canyon Road, kur galime rasti vien tik meno galerijas ir vietinių rankdarbių butikus.
Aš sakiau Šarui, kad galėčiau tikriausiai čia apsigyventi, nes mane Santa Fe tikrai sužavėjo. Miestelyje praleidome tik vieną naktį El Rey Court butiko tipo viešbutyje, kuris man priminė seną trobą, bet buvo labai jaukus.

Kai tik atvykome, kadangi buvome labai išalkę, užsukome vakarienės į mažą vietinį meksikietišką restoranėlį „Cafe Pasqual’s„, kuris turi šimtus gerų atsiliepimų ir beje ne veltui. Mums visas interjeras ir ten besilankantys žmonės sukėlė tokį jausmą, lyg būtume kažkur Europoje, bet ne JAV.
Sekančia dieną papusryčiavę, patraukėme pasivaikščioti po meno galerijos bei Santa Fe centrą. Užsukome į Loretto koplyčią, kuri labai populiari tarp besituokiančių ir turistų dėl savo spiralinių medinių laiptų, kuriuos kažkada pastatė nežinomas meistras. Už ėjimą kiekvienas turi pakloti po $5, vien tik tam kad pamatyti tuos laiptus.


Paskutinis sustojimas buvo „Meow Wolf”. Labai populiarus turistų traukos objektas, tai paslaptingas namas pilnas įvairių meno instaliacijų. Kai čia užsukome iš ryto visi bilietai buvo išpirkti, artimiausi buvo tik popiet, bilieto kaina $29. Kol apžiūrėjome visus atrakcionus ir instaliacijas užtrukome gerą valandą, bet buvo tikrai smagu.
Tą pačia dieną turėjome pasiekti Albukerkės (ang. Albuquerque) miestą, kuris šiaip kaip ir buvo pagrindinis kelionės tikslas. Nuo Santa Fe tik viena valandą kelio, bet pakeliui dar norėjome užsukti į Kasha-Katuwe Tent Rocks nacionalinį monumentą, bet deja deja kai atvykome 6 valandą vakaro parkas jau buvo uždarytas, o vartai užrakinti. Tiesa, žinojome kad parkas užsidaro pusė 5, bet tikėjomės, kad galėsime bent truputį pasivaikščioti, deja nepavyko.
Vakare, atvykę į Albukerkę ir pasidėję daiktus nusprendėme paragauti vietinio maisto ir užsukti į keletą barų. Išsirinkome daug įvertinimų turintį „Sadies” meksikietišką restoraną, tiesa tiek uberio vairuotojas ir atsiliepimai sakė, kad porcijos bus labai didelės. Tikrai taip ir buvo! Maistas buvo skanus bet aštrus, o margaritos buvo verčiančios iš koto. Atvykus į tokio tipo restoraną visada padavėja paklausia: „green” or „red”? tai reiškia nori žalio ar raudono čili padažo savo patiekale, arba dar gali atsakyti „Christmas” tai reiškia bus abiejų pipirų miksas. Abu pasirinkome žaliuosius čili, bet buvo taip aštru, kad aš įveikiau tik trečdalį patiekalo. Šaras įveikė beveik viską, todėl po tokios sočios vakarienės teko atidėti mūsų planus ir važiuoti į viešbutį miegoti.
Įdomu dar tai, kad visoje New Mexico valstijoje prie namų prieangių kabo džiovintų pipirų kuokštai, kurie simbolizuoja sėkmę, aš tokių pipirų kuokšto mini versija irgi parsigabenau namo.
Kaip tik kai, lankėmės Albakurkio mieste vyko kasmetinis tarptautinis oro balionų festivalis. Tai ir buvo mūsų kelionės tikslas. Bilietus nupirkau į renginį dar balandžio mėnesį. Šis renginys vyksta devynias dienas, programa kasdien galima sakyti kartojasi kurios metu yra rytinis seansas nuo 6val. ryto ir vakarinis seansas nuo 5val vakaro. Į kiekvieną seansą reikia pirkti atskirus bilietus, vienas bilietas $10 žmogui. Tarptautinis oro balionų festivalis vyksta čia nuo 1975 metų ir sakoma, kad kasmet susirenka virš 500 komandų. Žinau, kad pilotai iš Lietuvos taip pat važiuoja į šį renginį!
Šeštadienį pasirinkome vykti į vakarinį seansą, o prieš tai užsukome į Albakurkio senamiestį, kuris labai panašus į Santa Fe. Apstu vietinių prekeivių ir suvenyrų parduotuvių. Taip pat yra barškuolių gyvačių muziejus. Kadangi aš pati labai bijau gyvačių, tad pasiunčiau Šarą. Sakė pačiame muziejuje yra apie 40 skirtingų rūšių barškuolių. Viso yra žinoma 80 rūšių, bet muziejaus darbuotoja sakė, kad neturėtų tiek vietos visoms rūšims sutalpinti.
Taip pat prieš važiuojant į šventę sustojome prie pastato kuriame buvo įsikūrus pati pirmoji Microsoft būstinė dar 1975 metais. Rajonas nepasirodė itin jaukus, tad net nelipome iš mašinos, nufotografavome ir išvažiavome.
Vakarinė seanso dalis buvo labai smagi, buvo daugybė oro balionų, tikrai nesame tiek daug matę vienoje vietoje. Balionai vakare neskrido, tik prisipūtė oro ir vedėjui skaičiuojant laiką ir sakant „flick flick” leisdavo ugnį. Ši programos dalis Night Magic glow, šis renginys atsirado dar 1979 m, kai pilotai Kūčių naktį, Albukerkyje pripūtė savo balionus, taip norėdami atsidėkoti vietiniams. Taip pat, galėjome stebėto parašiutininkų šou ir gražius fejerverkus. Beja, pasiskaitę krūvą komentarų, kad renginyje būna tiek daug žmonių, kad kamštyje žmonės prastovi net 5 valandas, nusprendėme, geriau nuvažiuoti porą valandų ankščiau ir nepatekome į jokius kamščius ir pavyko arti pasistatyti automobilį.






Pavakarieniavę skubėjome miegoti, nes sekmadienį, paskutinę dieną važiavome į rytinį seansą. Kėlėmės 4 ryto ir nuvažiavę ten prieš 6val ryto laukėme renginio pradžios. Buvo tik keli laipsniai šilumos, nors apsirengėme viską ką turėjome, aš pasiėmiau net ir savo apklotą ir pirkau karštos kakavos, bet sustirome iš šalčio, nejaučiau nei rankų nei kojų pirštų, bet buvo tikrai verta. Pamatyti vienoje vietoje tiek daug pakilusių balionų buvo įspūdinga, beje visi dalyviai kilo paskutiniam skrydžiui tą rytą ir tuo pačiu paprasti lankytojai irgi galiojo skristi kartu. Bilietą perkant vietoje, jei yra laisvų vietų, galima įsigyti už $390. Mano mėgstamiausias balionas buvo visas juodas, simbolizuojantis panterą. Taigi renginys paliko tikrai gerus įspūdžius ir jame tikrai verta apsilankyti.

Iš Albukerkio laukė keturių valandų kelionė į El paso miestą, iš kur turėjome skristi namo, bet dar turėjome vieną sustojimą. Apsilankėme „Very large Array”, tai yra astronominė radijo observatorija. Observatoriją sudaro 27 milžiniškos antenos. Buvome matę, kad galima padaryti idomių foto, bet kai atvykome pamatėme kad antenos yra didžiuliu atstumus viena nuo kitos, po to paklausus darbuotojos, paaiškėjo kad jų poziciją yra keičiama kas keturis mėnesius ir dabar jos yra išdėtytos toliausiu atstumu. beje vietovėje yra filmuoti „Contact, „Terminator Salvation” filmai.


Tokia buvo mūsų trumpa išvyka į New Mexico, tikrai neaplankėme visų populiarių lankytinų objektų, bet nusprendėme, kad šį kartą leisime sau išsimiegoti ir niekur neskubėsime 🙂
Kadangi kiek atsiliekame su pasakojimais, pasistengsime aprašyti likusias šių metų kelionės iki naujųjų metų. Kelonių buvo ne viena ir ne dvi, tai laukia gan užimtos Kalėdos 🙂
Laukite naujų pasakojimų!





