#47 Dvi dienos Josemičio ir Mirties slėnio nacionaliniuose parkuose

Dabar pačiai skaitant pavadinimą, atrodo kodėl mes tokioms vietoms paskyrėme tik dvi dienas, kai matyt galima būtų ir visą savaitę čia praleisti. Bet šį visą laiką pasistengėme išnaudoti visu 100 procentu. Tai mūsų kelionės vaizdingiausia dalis, tad nuotraukų bus daug.

Mirties slėnis

Taigi apie viską nuo pradžių. Pajudėję iš Las Vegaso, tą pačią dieną turėjome pasiekti Josemičio parką ir pakeliui, jei galima taip pavadinti, buvo tarpinė stotelė – Mirties slėnio (Death Valley) nacionalinis parkas.

Pasak parko internetiniame puslapyje pateiktą informaciją, atvykstant iš Las Vegaso turi užtekti vienos dienos apžiūrėti pagrindinius objektus. Tad taip ir gavosi, kad važiavome pagal parko administracijos pateiktą maršrutą.

Nuo Las Vegaso iki Mirties slėnio nacionalinio parko apie 2 valandos kelio. Pakeliui verta pasipildyti degalų, nes pačiame parke yra tik viena degalinė šalia parko lankytojų informacijos centro, kurioje kuro kaina yra gerokai didesnė nei įprastai.

Į parką įvažiavome pro Death Valley Junction miestelį, įsukdami į kelią CA-190.  Pavažiavus apie 20 min šiuo keliu yra punktas kuriame susimokame įėjimo mokestį, lengvasis automobilis – 25$, atskirai keleiviams mokėti nereikia.

Nuo čia pavažiavus šiek tiek, bus posukis į kairę į Furnace Creek Wash kelią. Juo pavažiavę dar 20 min pateksite ant Dantes View Point. Nuo čia atsiveriantis vaizdas siūlo vieną iš geriausių Mirties slėnio perspektyvų. Jei kada lankysitės parke, nepatingėkite nusukti iš kelio ir sugaišti valandėlę, manau vaizdas nenuvils nei vieno. Tai bent jau buvo mano „must see”. Ir beje mums užkilus ant kalno, visų pirmas žodis buvo „wow” 🙂

Užkilus ant kalno yra stovėjimo aikštelė, taigi vaizdu galima pasigrožėti netgi iš automobilio, bet visai smagu yra šiek tiek toliau paeiti kelias minutes uolomis, tiesiai nuo parkavimo aikštelės, kur atsiveria dar geresnis vaizdas.

Sekantis sustojimas buvo šalia pagrindinio kelio esanti Zabriskie vieta. Nuo čia galime pamatyti banguojančių keterų kraštovaizdį, pilną aukso, oranžinės ir rudos spalvos.

Truputėlis istorijos kaip įsikūrė šis parkas. Pačioje pradžioje, t.y. XX am., parkas veikė kaip borakso kasyklos. Tačiau 1920 m., borakso paklausa sumažėjo ir įmonė „Ramiojo Vandenyno Borakso Kompanija” (Pacific Coast Borax Comapany), pradėjo ieškoti kitų būdų, kaip panaudoti jiems priklausantį Mirties slėnį. 1927 m. kompanija atidarė viešbutį „Furnace Creek Inn”. Viešbutis veikė sėkmingai, todėl įmonė galvojo kaip dar pritraukti daugiau žmonių ir tuo pačiu išsaugoti visą dykumos kraštovaizdį. Jie inicijavo parko išsaugojimą ir 1933 m. Mirties slėnis buvo paskelbtas nacionaliniu paminklu, o 1944- nacionaliniu parku. Christian B. Zabriskie buvo borakso kompanijos viceprezidentas. Jis prižiūrėjo visą perėjimo procesą nuo kasybos iki turizmo, tad ir šis punktas pavadintas jo vardu.

Blogojo vandens baseinas (Badwater Basin), kita nemažiau įspūdinga vieta. Tai druskos baseinas ir žemiausia vieta Šiaurės Amerikoje, 86m (282 pėdos) žemiau jūros lygio, tuo pačiu ir viena karščiausių vietų. Tad turėkite labai daug vandens su savimi. Kai lankėmės oro temperatūra šioje vietoje buvo 39C laipsniai. Vaikinai liko kiek nusiminę šia vieta, kadangi tikėjosi čia pamatyti greičio ruožus, kur yra bandomos naujos mašinos bei išvystomi greičio rekordai, deja čia ne ta vieta. Mirties slėnyje vyksta naujų automobilių karščio testavimas, kai automobiliai išsiruošia į kelionę po šią dykumą, tik iš pradžių aišku reikia kreiptis į parko administraciją ir tokiai kelionei gauti leidimą.

Grįžtant nuo žemiausio taško, pakeliui galima užsukti į Artist Drive, 9 mylių ilgio vienpusį kelią. Juo važiuojant galima iš arti pasigrožėti Juodųjų kalnų spalvotais šlaitais, kurie dėl metalų įtakos nusidažo oranžine, rožine, ruda, žalia ir turkio spalvomis. Jos ryškiausios būna leidžiantis saulei, tad geriausia važiuoti šiuo keliu popiet. Mano kompanionai kažkodėl nebuvo sužavėti šia idėja pravažiuoti šiuo keliu, bet kadangi aš buvau viena tokia, kuri labai norėjo tai pamatyti, visgi užklydome pasigrožėti.

Pakeliui į paskutinį punktą, sustojome atsigaivinti lankytojų informacijos centre. Čia pagaliau galima buvo rasti vandens, taip pat užkandžių (sumuštiniai, čipsai, gaivieji gėrimai) ir suvenyrai.

Paskutinė vieta kurią apžiūrėjome buvo išvažiuojant pakeliui iš parko,  Moskito kopos (Mesquite Flat Sand Dunes).  Dauguma tikriausiai nustemba matydama jūros tipo smėliuką tokioje dykumoje, tačiau iš erozijos veikiamų kanjonų yra išplaunama daug smėlio ir vėjas supučia, ypatingai pavasarį, į štai tokias kopas. Beje, mirties slėnyje yra tik 1% teritorijos užpildytos kopomis. Moskito kopos yra labai patogioje vietoje aplankyti, tiesiog prieš išvažiuojant/įvažiuojant į parką, visai šalia kelio.

Taigi aplankėme (eilės tvarka, važiuojant iš Las Vegaso) Dantes View vietą, Zabriskie vietą, Blogojo vandens basieną (Badwater Basin), Artist Drive ir Moskito kopas. Apžiūrėti šiuos punktus užtrukome 4 val. Pasak parko puslapyje pateiktos informacijos per dieną laisvai galima spėti taip pat pamatyti 20 Mule Team kanjoną, Devil’s Golf course ir Harmony Borax Works (buvusi borakso kasykla, beje pastaroji irgi yra šalia kelio, šiek tiek toliau už lankytojų centro). Taigi čia būtų pilnas „must see” Mirties slėnyje per vieną dieną. Dantes View aišku pats įspūdingiausias.

Gaila, tačiau mes nespėjome visko pamatyti. Ryte per daug niekur neskubėjome ir į parką atvykome tik vidurdienį, plius visi nenorėjo daug laiko praleisti karštyje ir vakarop jau turėjome skubėti į Josemičio parką.

Išvažiuojant iš Mirties slėnio galėjome visai smagiai pasivažinėti kalnais ir taip pat pasigrožėti kalnuotu kraštovaizdžiu ir saulėlydžiu.

Josemičio (Yosemite) nacionalinis parkas

Jau kaip minėjau į parką vykome tiesiai iš Mirties slėnio. Važiavome toliau pro kaimelius ir jei taip galima pavadinti, slėniu tarp pačio Mirties slėnio ir Yosemičio parko. Visai smagus kelias, tik gan ilgas, užtrukome 6 valandas, tačiau pravažiavome daug įdomių dalykų. Pravažiavome Siera Nevada kalnus, kuriuose stūkso aukščiausias žemyninėje JAV dalyje Whitney kalnas (4421 m. aukščio, „hike’as” į šį kalną yra mūsų norų sąrašo viršuje). Pravažiavome Manzanar miestelį, kuriame buvo amerikiečių koncentracijos stovykla Antrojo pasaulinio karo metais, čia buvo įkalinti daugiau nei 110 tūkst. Amerikos japonų. Tiesa sakant apie šią vietą taip ir nebūčiau žinojus, jei nebūtume pravažiavę, o tai įdomus ir svarbus istorinis faktas.

Taip pat pakeliui buvo ir Mamuto kalnas (Mammoth mountain), didžiausias Kalifornijos slidinėjimo kurortas.

Vakarienei sustojome mažame kalnų miestelyje Jane Lake, apsuptame ledyninių ežerų.  Valgėme Tiger Bar & Cafe, tradicinis jaukus vietinis baras, su gana plačiu pusryčių, pietų ir vakarienės meniu. Nežinau kodėl, bet man sustojus čia vakarienės, atrodė jog jau atėjo žiemos sezonas ir atvykome čia slidinėti. 🙂

Na ir pagaliau gerokai po vidurnakčio atvykome į savo išsinuomotą kambarį Yosemite View Lodge, išsinuomavome 4-vietį kambarį (dvi atskiros lovos miegamajame, plius balkonas), su atskiru kambariu, kur yra didelis stalas, sofa, pilna virtuvė (šaldytuvas, viryklė, mikrobangų krosnelė). Tad čia atsivežus savo maisto, galima būtų gyventi ir visą savaitę. Tuo metu kai buvome apsistoję tokio kambario kaina buvo 250$ už naktį 4 asmenims. Tačiau pavyzdžiui, patikrinau kainas dabar, t.y. lapkričio mėnesį, kaina tik 99$. Rugpjūtis ir rugsėjis pats pikas, o tą kambarį rezervavome prieš gerą pusmetį.

Ši nakvynės vieta yra už maždaug 20-30 min. kelio nuo pagrindinio Josemičio kaimelio.

Puikus būdas apsistoti parke, o taip pat ir sutaupant pinigus, yra kempingas. Parke yra net 13 kempingų, tačiau rezervacija kempingams prasideda prieš 5 mėnesius, dėl labai didelio žmonių kiekio.

Taip pat įvažiavimas į parką lengvajam automobiliui kainuoja 30$, ir galioja visą savaitę.

Taigi tą vienintelę dieną parke pradėjome nuo pusryčių. Su savimi aišku maisto neturėjome, nes visą dieną pravažinėjus po Mirties slėnį matyt nes kas iš to maisto ir būtų belikę.

Pusryčiavome Yosemite kaimelyje „Yosemite Lodge Food Court”, tai valgyklos tipo kavinukė, kur gali greitai užbėgti ir pavalgyti. Tradiciškai pusryčiams buvo plakta kiaušinienė, dešrelės, bulvės, skrudinta duona, papildomai buvo galima pasiimti salotų, aišku Peets & Coffe kavos kioskelis (ši kava čia JAV galima sakyti tas pats kas Starbucks Coffee, tik aišku neturi tiek daug prekybos vietų). Pusryčiai mums dviems kainavo ~34$.

Kadangi jau buvome šalia Yosemite krioklių ėjome Lower Yosemite Falls trail’u, kur galima nueiti iš arčiau pasigrožėti Yosemite kriokliais. Beje šie pagrindiniai kriokliai yra aukščiausi JAV, jų yra trys, o aukščiausias krinta nuo 739 m. aukščio kalvos. Šioje vietoje užtruksite kokių 15 min, apžvalgos aikštelė visai šalia.

Toliau skubėjome į Tunnel View, puikus panoraminis viso Yosemite slėnio vaizdas, iš kur matosi parko pažibos: El Capitan, Half Dome ir Bridalveil krioklys. Šalia aikštelės yra parkavimosi vietos ir aišku tunelis. Pati vieta yra šiek tiek toliau nuo kaimelio, apie 15 min kelio automobiliu, bet tikrai verta užsukti čia, o ypač vakare, leidžiantis saulei.

Trumpai apie parko įžymybes. El Capitan – granitinis monolitas, ištįsęs daugiau nei 900 m nuo pagrindo iki viršaus, vienas populiariausių pasaulyje išbandymų alipinistams bei B.A.S.E. šuolininkams. Half Dome – tai tikriausiai šio parko simbolis, granito kupolas, iškilęs virš slėnio 1444 m. Pavadinimą gavęs dėl savo formos, viena pusė yra stati, lyg tiesiai nukirsta, o kitos trys apvalios. Būnant parke visą laiką svajojome kaip „haikintume” į šį gražuolį, tik deja šis hike’s užtruktų 10-12 val., pirmyn atgal 26 km., tokiam žygiui reikėtų paskirti visą dieną, bet kada nors mes dar užkopsime į viršų. 🙂 Beje kas įdomu, kad į pačią uolą, reikia lipti per ją ištiestomis virvėmis.

Grįždami nuo Tunnel View, užsukome pažiūrėti Bridalveil krioklių, jie yra pakeliui grįžtant į parką, nueiti nuo parkavimo aikštelės į apžvalgos vietą užtruksite mažiau nei 5 min.  Juokais sakoma, kad jis yra antras pagal populiarumą JAV krioklys (po Niagaros krioklių) ir bene vienintelis krioklys parke, kuris nesustoja tekėti ištisus metus.

Taip pat grįžtant į parką galima stabtelėti šalia El Capitan pievos, pasidaryti keletą foto didingojo El Capitan.

Važiuodami į šias dvi vietas turėjome nuvykti ir į Glacier point, bet patekti į tą vietą buvo 2-3 val. eilė, nes yra ribota parkavimo aikštelė. Aišku mes nelaukėme ir grįžome atgal, tik gaila sugaišome kokių gerų 40 min važinėdami pirmyn atgal.

Grįžę į kaimelį su savo kompanionais išsiskyrėme, jie labai norėjo pamatyti sekvojas, o mes pasilikome kaimelyje. Beje parke yra trys sekvojų giraitės, pagrindinė ir didžiausia Mariposa giraitė, dėl rekonstrukcijos darbų yra uždaryta iki 2018 m. pavasario.

Mes su Šaru norėjome truputėli „pahaikinti”, pasirinkome Mist Trail, pirmyn atgal viso tako 3,9 km. Šis trail’as įvardintas kaip sudėtingas, kadangi pakylama į 300 m aukštį ir viso užtrunkama apie 3 valandas. Nerekomenduočiau šio tako eiti su mažais vaikais ir galbūt kas turi problemų su keliais, nes reikia gan ilgai ir stačiai palypėti į viršų, akmenuotais laiptais, o jie taip pat yra šlapi nuo šalia esančio krioklio. Reikia būti atsargiam, atgal lipdami prasilenkėme su gelbėtojų komanda, kuri nukelinėjo į apačią vieną turistą iš Prancūzijos, kuris tikriausiai paslydo, pargriuvo ir susilaužė koją (spėjame, nes ji atrodė labai nekaip ir aišku vyras pats negalėjo paeiti).

Toliau apie trail’ą. Jis vadinamas Mist, nes jo metu kopiama ant olos iš kurios teka Vernal krioklys ir lipdamas, gali jausti dulksną nuo jo, dėl ko ir takas, ir akmenys yra šlapi.

Užkopę į viršų, įsitaisėme ant vieno iš akmenų ir užkandome, ne kas dieną gali piknikauti tokiose vietose, tad reikia tuo pasidžiaugti. Pavasarį šioje vietoje ant akmenų tikrai nepavyktų iškylauti, tirpstantis sniegas nuo kalnų viršukalnių atneša didžiulį kiekį vandens, todėl upės lygis stipriai pakyla, o pats krioklys tampa dar įspūdingesnis.

Labai džiaugėmės, kad pasirinkome būtent šį trail’ą, beje jis atidarytas tik šiltuoju metų laiku. Buvo nebloga mankšta, kitą dieną gerai maudė ir šlaunis, ir sėdimąsias.

Vakarop skubėjome stebėti saulėlydžio nuo Sentinental tilto, kadangi nuo čia labai gerai matosi Half Dome uola, ir ji atsispindi upėje, o besileidžianti saulė labai trumpam uolą nudažo labai gražia rožine spalva. Vaizdas tikrai nerealus.

Visai šalia yra Cook pieva, iš kurios gerai matosi Yosemite kriokliai, o pačioje pievoje dažnai mėgsta apsilankyti gražuoliai elniai. 🙂

Hello Yosemite! I couldn’t have asked for a better day ✨ Amazing highest falls in US #yosemite #yosemitenationalpark #yosemitefalls #nationalpark #california #travel #wecouldstayforever #nature #lithuanian #fujifilm #instaxwide300 #photography #photoinphoto #mountains

A post shared by Erika (@erikakved) on Sep 16, 2017 at 11:30pm PDT

Vakare palikę namie savo keliautojus, vėl susiruošėme į kaimelį panaktinėti, t.y. pavakarieniauti ir pagaudyti naktinių foto, nes niekaip negalėjome atsigrožėti žvaigždėtų dangumi. Gyvendami dideliame mieste to labai pasigendame. Vakarieniavome Half Dome miestelyje „Pizza Deck”. Visai smagi vietelė, aplink yra stovyklavietės, bei keli viešbučiai, baras ir keletas parduotuvėlių. Picą užsisakai prie langelio ir lauke kartu su visais valgai prie staliukų.

Tai tokia buvo mūsų diena parke, tą dieną buvo apie 21 laipsnį šilumos, labai komfortabili temperatūra, aišku vakare gerokai atvėsta ir reikia lengvų striukių. Taip pat tai buvo diena per visą kelionę, kai išleidome mažiausiai pinigų, nes jų tiesiog nebuvo kur leisti, apart pusryčių ir picos.

Pačiame Yosemite kaimelyje yra nemokamas autobusas, kuris veža aplinkui ir stoja pagrindiniuose taškuose. Miestelyje taip pat yra maisto parduotuvėlės, knygynas, muziejus, ir netgi meno galerija. Pamiršau paminėti, kad šiek tiek nuošaliau nuo kaimelio yra prabangus keturių žvaigždučių viešbutis The Majestic Yosemite Hotel. Tad jei būnate parke ilgiau, tikrai čia galima užsukti ar į barą alaus, ar vakarienės restorane, ar vėlyvų sekmadienio pusryčių. Viešbutis atidarytas 1927 m., o 1987 m. buvo įrašytas į nacionalinį istorinių objektų sąrašą. Šio viešbučio svečių sąrašas nemažiau įspūdingas: JAV prezidentai (Obama, Kenedis, Reagan), karalienė Elžbieta II, Walt Disney, Steve Jobs… Gaila nebespėjome čia užsukti, galvojau, galbūt spėtume čia sekmadienio brunch’o, bet deja neturėjome laiko.

Grįžus į viešbutį, niekaip nepaliko ramybėje mintis, kad neapsilankėme Glacier point, tada nusprendėme kitą dieną, atskelti anksti ryte (5 ryto) ir važiuoti į tą vietą pasitikti saulės. Buvo puikus sprendimas, vietą yra tikrai aukštai ir atsiveria puikus vaizdas. Tokių rytinių lankytojų buvo tikrai ne vienas, pabuvome net vestuvių liudininkais. Nuo mūsų nakvynės vietos iki Glacier point buvo valanda kelio, bet tos porą valandų kelio ir tik kelios valandos miego buvo vertos. Važiuodami net pagalvojome ar būdami Vilniuje važiuotume valandą laiko į Kauną pasitikti saulės ar atsigerti kavos, tikriausiai kad ne 🙂 Beje Glacier Point kelias, dėl parke vykusių gaisrų, buvo uždarytas ir jį atidarė tik tą dieną kai lankėmės parke. Buvo keista ryte važiuojant link vietos matyti, rusenančius medžius. Taip pat Glacier Point kelias žiemą būna uždarytas.

Watching how sun is rising early in the morning from Glacier Point was definitely one of the most memorable moments during our trip.

A post shared by Sharas Kveder (@sharas.kveder) on Sep 24, 2017 at 10:20am PDT

Tai jeigu turite tik vieną dieną šiame parke, mūsų list’as būtų toks:

• Yosemite Falls
• Mist Trail (iki pat Vernal krioklio viršaus)
• Bridalviel kriokliai
• Tunnel View
• Glacier Point
• Mariposa Grove
• Sentinental Bridge (saulėlydis ypatingai)
• The Majestic Hotel (jei lieka laiko)

Visą tai manau galima spėti pamatyti per dieną, jei tik ta diena prasideda nuo kokių 9 ryto (o ne kaip mūsų nuo 12). Jei turėtume dvi dienas, nieko nekeistume, tik antrą dieną aišku paskirtume žygiui į Half Dome.

Išvykus iš Lietuvos, daugiau kaip ir niekur nekeliavome po gamtą ir nevykome į parkus, tad ta viena diena Yosemite parke buvo geriausia iš atostogos dienų, nes truputį jau buvo pabodę lankytis tik miestuose.  Abu su Šaru sakėme, norėtume čia pasilikti kokiai savaitei.

Apibendrinimui, važiuojant į šiuos parkus jokio atskiro pasiruošimo tikrai nereikia. Nebent esate alpinistai, tada aišku atitinkamai reikia pasiruošti kelionei:) Patogi avalynė, tikriausiai svarbiausiais akcentas, kai lankaisi tokį trumpą laiką. Mes avėjome paprastus sportbačius, tik galbūt vietomis kalnų batai būtų labiau pravertę, nes lipant akmenimis su paprastais batais labai lengva paslysti. Važiuojant į Mirties slėnį, aišku reikia turėti labai daug vandens. Mes jį pirkdavome 0,5 L buteliukų blokus, labai patogu pasiimti tiek kiek reikia ir neapsikrauti papildomu svoriu.

Reikia turėti omenyje, kad tokiose vietovėse, tiek Yosemite parke, tiek Mirties slėnyje, nėra ryšio (savo viešbutyje už internetą vienai parai sumokėjome 10$). Tad dėl visa ko turėkite atsisiuntę žemėlapius, kurie veiktų „offline”, arba turėkite atsargai gerus patikimus spausdintus žemėlapius. Ir manau visai protingas poelgis, ypač keliaujant vienam, pranešti kažkam iš artimųjų, kur ir kiek laiko planuojate būti, gal ir atrodo kvaila, nes niekas niekada negalvoja apie blogiausią bet kartais tai gali labai praversti.

Taip pat, reikia nepamiršti , kad esate ne Lietuvoje ir čia gyvūnija labai įvairi, jei dykumoje yra ženklas „Beware of snakes”, matyt jis čia yra ne veltui. Taip pat skorpionai, vorai (vieną tokį gražuolį ir mes buvome sutikę), o kur dar meškos Yosemite parke. Taip pat, pvz Yosemite parke yra 13 rūšių gyvačių. Aišku, jei lankotės tik ten kur ir dauguma žmonių, mažai tikėtina kad sutiksite kokį miško gyventoją, bet reikėtų to nepamiršti, kad čia jų namai, o jūs tik lankytojas.

Reikia nepamiršti temperatūrų svyravimų. Atrodo dieną šilta, bet rytai ir naktys gali būti šaltos. Taip kad ir mes, išsiruošėme 5 ryto į lauką, su marškinėliais trumpomis rankovėmis ir bliuzonais, o tuo metu buvo tik 5 laipsniai. Nieko keisto, kad po poros dienų Šarui teko pirkti vaistus nuo peršalimo (nes aš buvau apsirengus jo striukę :)).

Parkuose vyksta ir rekonstrukcijos, o taip pat gamtos nelaimės, kaip gaisrai, uolų griūtys, liūtys, tad dažnai būna, kad kažkuri lankoma vieta ar kelias bus uždarytas. Todėl prieš išsiruošiant į kelionę labai pravartu atsidaryti to parko internetinį puslapį, kadangi ten visada pateikiama tokia info, o ir šiaip daug įvairios ir naudingos informacijos apie parkus. Bendras nacionalinių parkų puslapis čia www.nps.gov.

Ir jei turite galimybę rinktis kada keliauti, tai siūlyčiau išvengti pačio piko rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ir taip pat savaitgalių.

Štai tokie mūsų įspūdžiai bei pastebėjimai iš pirmųjų apsilankymų nacionaliniuose parkuose, jei patarimai pravertė, būtinai pasidalinkite komentaruose! 🙂

P.S. Iš šios kelionės dar liko viena dalis, kurioje pateiksime visas išskirstytas išlaidas.

1 kelionės dalis