Po Formulės 1 varžybų namo iš karto dar neskridome, nusprendėme pasilikti dar vienai dienai ir apsilankyti San Antonio mieste. Trumpai apie miestą, San Antonio yra 7 pagal dydį JAV miestas ir antras Teksase. Mieste gyvena 1.5 mln. gyventojų ir jis buvo įkurtas Ispanų misionierių. 1731 m. nors ir įgavo miesto teises, vis vien dar kurį laiką buvo Ispanijos Imperijos dalimi, o vėliau priklausė Meksikos Respublikai.
Atvažiavome tik vėlyvą sekmadienio vakarą, buvome pavargę po formulės varžybų maratono, tad niekur nosies nebekišome, tik viešbučio kavinėje pavakarieniavome. Buvome apsistoję River Plaza Hotel, visai padorus viešbutis, su ypatingai patogia lokacija, taip pat su parkingo aikštele už kurią aišku teko susimokėti. Nakvynė šiame viešbutyje kainuoja $129/naktį.
Pirmadienio rytą, susiruošę ir atsigėrę kavos padarėme check-out’ą viešbutyje, suradome kur palikti automobilį visai dienai ir po sudėtingesnių paieškų suradome vietą, kur Šaras galėtų visą dieną dirbti, o aš patraukiau apžiūrėti miesto.
Iškart stabtelėjau prie Alamo misionierių namų, kurie buvo įkurti XVIII a. romos katalikų. Patys namai ir visa vietovė buvo įkurti edukaciniais tikslais Amerikos indėnams, kurie „atsivertė” į krikščionybę. Taip pat Alamo misionierių namai yra Alamo mūšio vykusio 1836 m., vieta, kurio metu meksikiečiai atkovojo Alamo tvirtovę iš teksasiečių. Alamo ir San Antonio misionierių namų nacionalinis parkas yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Visai šalia yra prekybos centras „Shops at Rivercenter”, kur prasideda/baigiasi garsusis „San Antonio Riverwalk”. Tai yra miesto parkas ir pėsčiųjų takai palei San Antonio upės krantus, kur yra įsikūrę daug barų, kavinių, muziejus, teatrai. Taip pat galima paplaukioti mažomis valtelėmis palei visą pakrantę. Jeigu gerai prisimenu, vienam žmogui bilietas kainuoja $10. Pakrantė garsėja viena meksikietiška kavine „Casa Rio”. Ši kavinė lyg pakrantės simbolis, galima pamatyti daug nuotraukų, atvirukų su šios kavinės spalvotais skėčiais. Kaip tik buvo pietų laikas, tačiau šioje kavinėje norint pasėdėti po garsiaisiais spalvotais skėčiais reikia luktelti valandėlę eilėje. Neturėjau tiek laiko ir buvau alkana, tai patraukiau į šalia esantį restoraną „Rio Rio Cantina”. Manau tikrai maisto atžvilgiu tas pats ir gavau vietą balkonėlyje, iš kurio galėjau stebėti pakrantę.
Papietavus ir toliau tęsiant pasivaikščiojimą pakrante, atėjau iki mažo kvartalo „La Villita”, istorinio menų kaimelio. Tai vienas pirmųjų San Antonio miesto rajonų. Jame galima papietauti, įsigyti papuošalų ar meksikietiškų liaudies meno kūrinių. Beje, tą savaitgalį kai lankėmės Teksase, buvo Helouvyno savaitgalis, o meksikiečiai tuo metu švenčia „Mirusiųjų dieną” (Day of the dead). Šventė vyksta visą savaitę iki lapkričio 1-osios. Lapkričio 1 diena skirta mirusiems vaikams atminti, o lapkričio 2 – suaugusiems. Kapai išpuošiami gėlių žiedais ir atnešama maisto ir aukų vėlėms. Namuose taip pat gėlių žiedais išpuošiami altorėliai, taip pat visą savaitę vyksta festivaliai, žmonės išsipiešia veidus kaukolėmis. Štai tokius papuošimus radau „La Villita” rajone.
Kitas apsilankymas buvo San Fernando katedroje, vienoje seniausioje dar vis veikiančioje katedroje Amerikoje, kuri buvo pastatyta 1731 m. Šioje katedroje buvo apsilankęs ir popiežius Jonas Paulius II.
Po keleto rimties minučių išsinuomojau paspirtuką ir nulėkiau prie „Amerikos Bokšto” (Tower of Americas). Tai 228 m. aukščio apžvalgos bokštas – restoranas, aišku aukščiausias pastatas mieste. Pakilimo į viršų bilieto kaina $14.50. Smagu, kad liftas yra stiklinis, tai gali stebėti aplinką besikeičiant aukščiui, o ir pats apžvalgos ratas yra net tik pastate bet ir galima apeiti ratą balkonu.
Po visų atrakcijų reikėjo atgauti jėgas, tai buvo puikus laikas desertui. Užsukau į vietinę ledų parduotuvę „Kilwins”, kuri veikia jau daugiau nei 50 metų. Ledai buvo tokie skanūs, kad net nespėjau padaryti nuotraukos. 🙂
Toks buvo mano vienos dienos turas po San Antonio, manau būtų galima dar pasilikti vienai kitai dienai. Visi mano aplankyti objektai, galima sakyti, buvo miesto centre, tad visur vaikščiojau pėstute, na tik išskyrus kelių minučių pasivažinėjimą paspirtuku.
Susitikus su Šaru, padariau jam pusvalandžio turą po vakarinį San Antonio ir skubėjome atgal į Ostina, į oro uostą. Prieš išvažiuojant iš Teksaso turėjome dar paskutinę užduotį – paragauti garsiųjų „Whataburger” burgerių, teksasietiško varianto garsiųjų kalifornijos „In-n-Out”. Deja deja, nelikome sužavėti, o nors ir nemažas meniu, neturėjo nieko vegetariško, tad likau tik su bulvytėmis. Nuosprendis, daugiau ten turbūt nevalgytume.
Toks varžybų savaitgalis buvo Teksaso valstijoje, jei koronos viruso situacija pagerės, šį rudenį vėl sugrįšime į Ostiną į F1 ir bandysime aplankyti kitus Teksaso valstijos miestus.
