#18: Kaip laimėjome žalią kortą JAV?

Turi klausimų apie žalios kortos loteriją? Palikite komentarą apačioje ir pasistengsime greitai atsakyti! Patariame nemokėti jokiom agentūrom pinigų už pildymą nes visas proceas yra gan paprastas.

Galbūt šis įrašas turėjo būti pats pirmas mūsų dienoraštyje, bet norime savo istorija pasidalinti dabar, nes dabar yra kaip tik tas laikas kai galima pildyti paraiškas žaliai kortelei laimėti, o taip pat sulaukdavome klausimų kaip viskas vyksta ir kaip ką reikia daryti.

Mūsų visa Žalios kortos epopėja prasidėjo 2013 metais, spalio mėnesį. Dar ankščiau vis pagalvodavome, kad kodėl gi nepabandžius sudalyvauti loterijoje, juk nieko nekainuoja! Juo labiau viskas vyksta internetu, jokių popierių pildymų ir panašiai. Po eilinio vakarinio pasisėdėjimo su draugu Tadu nusprendėm trise, kad reikia tikrai bandyti.

Vienintelis ir reikalingiausias dalykas formos pildyme buvo profilio nuotrauka, kuri turi atitikti griežtus reikalavimus dėl formato, apšvietimo, atstumo tarp veido ir nuotraukos kraštų. Iš karto pagalvojom, kad čia viskas paprastai padaroma. Esu įvaldęs Photoshop’ą tikrai pakankamai, kad sugebėčiau iškirpti tinkamai nuotrauką, sutvarkyti foną ir paruošti pagal reikalavimus.

Susirinkom pas mus fotosesijai. Turėjom tokį interjero džiaugsmą nuomojamam bute – ryškiai violetines ir žalias sienas, taigi teko pagalvot kaip čia padarius tą baltą foną. Po keliolikos bandymų, pamatėm, kad balta paklodė pakabinta ant šluotos koto visgi nėra pats geriausias variantas. Metėm lauk idėja su savadarbėm nuotraukom ir nutarėm tiesiog pasinaudoti profesionalų paslaugom. O jie puikiai žino kokių reikia nuotraukų žaliai kortelei gauti, tai nieko daug aiškinti ir nereikėjo. Taigi labai rekomenduoju patiems nežaisti, nebent esate didesnis fotoprofesionalas negu buvome mes.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad atidžiai perskaitytume ką kur reikia įrašyti, nes kaip Lietuvoje įpratę visur dokumentuose pirmiausiai yra nurodomas vardas, po to pavardė. O čia atvirkščiai, o iš įpročio ir parašėme kaip ir Lietuvoje, tai gavosi, kad laukelyje kur turėtų būti pavardė buvo nurodytas vardas ir atvirkščiai. Bet visa laimė, kad ši maža klaida įtakos tolimesniuose dokumentų tvarkyme etapuose neturėjo.

1 etapas

Galiausiai užpildėme reikiamus dokumentus, pagal studentiškas tradicijas,visai palei nosį paraiškų priėmimo termino pabaigai. Bet gi taip dažniausiai ir pasiseka 🙂

Apie pačių formų pildymą nesiplėsiu. Ten viskas ganėtinai paprasta, nebent atvejis jūsų nestandartinis.

Toliau sekė geras pusmetis rezultatų laukimo. Per tą laiką niekada tvirtai ir netikėjome, kad kažkuriam gali pasisekti, nebent juokais savame rate, juk šansai tikrai nėra dideli. Žinojom, kad rezultatai turi pasirodyti 2014 gegužės 1 dieną. Patys kaip tik tuo metu keitėme darbus. Aš turėjau pradėti dirbti naujoje darbovietėje nuo gegužės 4 d. Šitas atsitiktinumas buvo vienas geriausių įvykių, stipriai padėjęs ateityje. Kaip tik dar buvome ir šviežiai persikraustę į naują būstą centre, pasiilgstam ir dabar tų dienų. Taigi tuo metu vyko nemažai pasikeitimų.

Gegužės 1d. rezultatų tikrinimas. Kaip dabar atsimenu, Erika tikrino savo paraišką prie savo kompo, o aš prie savojo ir išgirdau, kad jai visgi nepavyko. Velnias, galvoju, šansai dar labiau sumažėjo. Suvedęs savo paraiškos numerį pamačiau, kad buvau vienas iš laimėtojų! Perskaitęs dar kartą tą patį tekstą, pradėjau tikėt, kad tikrai pavyko įveikti pirmąjį etapą. Po skambučio Tadui, paaiškėja, kad visgi iš mūsų trijų, pasisekė tik man vienam. Na ka gi, milijonas minčių galvoje, bet dvejonių nėra.

Veliau sekė daug skaitymo forumuose, oficialiuose JAV šaltiniuose apie sekančius žingsnius, proceso eigą. Vienas iš turinčių daugiausiai informacijos ir geranoriškų dalyvių yra šis: http://forums.immigration.com/ .

Kad ir kaip juokingai skambėtų, turbūt vienas pagrindinių šaltinių, forumų lietuvių kalba yra supermamos.lt kuriame lietuvės dalinasi savo patirtimi apie žalios kortelės lošimą, gyvenimą JAV. Taigi, informacijos pasirinkimo yra tikrai nemažai.

---

2 etapas

Iš karto paminėsiu, kad laimėjimas pirmame etape dar nėra garantas gauti žalią kortelę. Pirmame etape yra atsitiktiniu būdu atrenkamos tik paraiškos iš viso pasaulio. Antrajame etape, internetu yra pildoma forma DS-260 vizai gauti, o ten jau pateikiama daug papildomos informacijos. Viską užpildžius ir patvirtinus lieka laukti paskirto interviu, vietinėje JAV ambasadoje. Šiame etape verta viską užpildyti kuo įmanoma ankščiau, tuomet eilėje į interviuturėtumėte būti taip pat ankstesnis.

Pats labai neskubėjau ir užtrukau ganėtinai ilgai, užpildžiau viską tik birželio pradžioje. Užstrigome su dalimi kurioje reikia nurodyti busimą gyvenamą ir „mailing” adresą JAV, taip pat ir žmonių vardus pas kuriuos gyvensime. Kadangi draugų ar artimųjų JAV neturijome, teko prašytis aplinkinių pagalbos. Ilgai netrukus, gavome lietuvių kontaktus kurie mielai sutiko padėti. Ačiū! Paraiška baigta pildyti, sužymėta daug varnelių ties „No” po klausimais ar esame susiję su narkotikų transportavimu, terorizmu ir panašiais klausimais.

Viskas, liko laukti paskirtos datos interviu JAV ambasadoje. Tuo metu tikrai nebuvome dar užtikrinti ar čia mums pavyks viską sėkmingai susitvarkyti, ar interviu išvis bus paskirtas. Gyvenome įprastu ritmu su šokiom tokiommintim, kad kitų metų vasarą gali būti praleista jau nebe Lietuvoje. Gera naujiena buvo, kai sužinojome, kad vienas iš draugų irgi laimėjo ir sėkmingai susitvarkė su interviu ambasadoje. Pradėjau galvoti, kad galbūt tie šansai laimėti ir gauti  kortelę nėra tokie maži.

Likęs buvo tik vienas bet… Loteriją laimėjo tik vienas iš mūsų, bet juk privalome važiuoti kartu. Nelabai įsivaizdavome, kad galėtų būti kitaip…

---

3 etapas

Gruodis juk dovanų ir stebuklų metas. Mėnesio viduryje gavau laišką apie paskirtą laiką dėl interviu, vasario viduryje. Darosi panašu, kad nėra kur trauktis. Iki to laiko reikia paruošti šusnį išverstų popierių, praeiti medicinines apžiūras,pasiskiepinti. O čia kaip tik naujametė kelionė į kalnus suplanuota.

Dar dabar nežinau kaip, bet sugebėjome susiorganizuoti vestuves per mažiau nei mėnesį laiko. Atšokom, susirgom, nebegalėjome pasiskiepinti tam tikrais skiepais, nes turėjome karščiavimą, teko rašyti laiškus į ambasadą ir prašyti nukelti interviu datą porai savaičių. Darbuotojai ten geranoriški, suprato, atidėjo.

Atsigavę po visų ligų gavome skiepus, medicinines išvadas, kad esame sveiki. Išsivertėme visus reikalingus popierius, teistumo neturėjimo pažymas ir buvome pilnai pasirengę interviu. Pasidarėme taip pat ir popierines nuotraukas iš mūsų draugystės istorijos, nes pagalvojome, jog gali papršyti pateikti mūsų draugystės ir santuokos nuoširdumo įrodymų. 🙂

Atvykome prie ambasados, praėjome apsaugos punktą. Teko palikti mobiliuosius telefonus. Prieš mus vienas vyras jau šnekėjosi su darbuotoja, nugirdome sakant, kad buvo kalėjęs užsienyje ir buvo paprašytas atnešti papildomus dokumentas apie tai. Pagalvojau, kad mūsų šansai tikrai didesni. Ambasados priimamajame per langelį, darbuotojai lietuvei, pridavėme savo visus turimus popierius ir čia iškilo vienas nesklandumas. Erikos vardu turėjo būti pateikta ta pati DS-260 vizos forma. Prieš tai apie mūsų santuoką buvau  informavęs tiek ambasadą tiek JAV atsakingą instituciją. Iš abiejų gavome atsakymą, kad viskas OK, nes norint pildyti DS-260 reikia turėti paskirtą atskirą kodą, kurį suvedus leidžiama pildyti formą. Savo formos redaguoti po užpildymo nebegalėjau. Pasirodo, kad nebuvo viskas ok, bet gavome galimybę nubėgti į ambasados biblioteką, užpildyti dar vieną formą, grįžti atgal ir laukti interviu. Taip ir padarėme.

Prisimenu, kad laukimo salėje buvo šalta, o plius dar jaudulys, kojos tartėjo kaip reikiant. Pakvietė mano vardu, man priėjus prie langelio paprašė ir žmona pakviesti. Interviu vyko su amerikiete. Klausimų suktų nebuvo, ką dirbat, kuo planuojate užsiimti JAV, kur gyvensite. Paklausė ir kur susipažinome, kodėl nusprendėme susituokti. Nieko neslepėm, papasakojom kaip viskas susiklostė, parodėm nuotraukas. Po kokių 10 min pašnekesio išgirdome: „Sounds good to me” ir gavome žalią šviesą.

Tos pačios savaitės penktadienį, kada turėjome pokalbį ambasadoje, atgavome pasus su vizomis. Atsimenu, kaip šypsena ant veido kabojo einant atgal link automobilio 🙂

Vienas niuansas, kadangi visus duomenis buvau pateikęs anksčiau nei susituokėme, tada mano vizoje buvo pažymėta, kad esu nevedęs, o pas Erika – susituokusi. Ambasados darbuotojos patariami, išsivertėme gimimo ir santuokos liudijimus, patvirtinome notariškai, dėl visą ko, jei nuvykus į JAV, oro uoste iškiltų nesklandumų. Neiškilo.

---

4 etapas

Prasidėjo kelionės planavimo rūpesčiai. Mūsų medicininė patikra galiojo pusė metų, būtent per tiek laiko turėjome įvažiuoti į valstijas.

Taip viskas susiklostė, kad turėjau darbe superinį vadovą su kurio pagalba atsirado galimybė bandyti darbintis toje pačioje kompanijoje JAV. Iki išvykimo turėjau daug darbo pokalbių per Skype su darbdaviu JAV. Galiausiai aptarėme galimybęs įsidarbinti Bostone arba Čikagoje ir visgi pasirinkome pastarąjį miestą. Po visų interviu beliko nusipirkti lėktuvo bilietus, atvykti į JAV ir tikėtis, kad pavyks gauti darbo pasiūlymą. Garantijų dėl darbo tuo metu jokių neturėjau.

Balandžio mėnesį įsigijome bilietus birželio 17 dienai. Tas laikas praskriejo kaip savaitė, kol susitvarkėme visus likusius reikalus, palikome darbus, išsikraustėme iš mėgstamos gyvenamosios vietos ir atsibuvome su visais artimaisiais, atsidžiaugėme Lietuviškais vaizdais.

Jau beveik 4 mėnesiai kaip gyvename Čikagoje.

Visas šis laikas buvo pilnas įspūdžių ir pralėkė itin greitai, džiaugiamės viskuo kas įvyko. Niekada gyvenimas valstijose nebuvo mūsų didžiausia svajonė ar pagrindinis tikslas, kaip dauguma pagalvoja. Kartais pasvarstydavome, kad jei išvyktume iš Lietuvos tai nebent tik į JAV, kadangi tai atrodė tinkamiausia vieta išbandyti save. Tačiau būtent taip ir įvyko, visai netikėtai pabandėme sudalyvauti loterijoje ir laimėjome. Abiems nebuvo jokių kitų minčių ką daryti – tik bandyti keliauti ir įsikurti už vandenyno. Prieš pora metų tikrai nė vienas iš mūsų nebūtų pasakęs, kad gyvensime būtent čia, kur esame dabar.

Kaip sakoma kas nerizikuoja tas negeria šampano:) Jeigu kils noras „palošti loterijoje”, vietoje išleistų buvusiu dvieju litų Teleloto, galite pabandyti savo laimę žaliosos kortelės burtuose – nuoroda: https://www.dvlottery.state.gov/,  tą galite daryti nuo spalio 1 iki lapkričio 3 dienos.

---

PAPILDYMAS: 2019 Gegužės 4 diena

SVARBU! Visą detali informacija apie tai ko reikia norint pasiruošti pačiam interviu yra šiame oficialiame ambasados dokumente: Nuoroda į dokumentą

Kadangi sulaukėme nemažai laiškų dėl papildomos informacijos, nutarėme, kad papraščiau bus ją pateikti tiesiog čia.

Klausimas: Kokius skiepus reikia pasidaryti viso procese eigoje?

Atsakymas: Priklauso. Visi reikalingi skiepai bus nurodyti gydytojo todėl nėra jokio reikalo nerimauti ar darytis skiepus iš anksto. Gydytojas paprašys atnešti skiepų išrašą iš jūsų poliklinikos ir pagal tą išrašą nurodys trūkstamus skiepus. Taigi kaip ir minėjau, jeigu jau buvote neseniai skiepytas POLIO ir gripo skiepu, tada tų pačių skiepų darytis nereikės. Pastarieji du manau yra dažniausiai reikalaujami pasidaryti.

Klausimas: Kokie yra mokeščiai pildantis dokumentus?

Atsakymas: Medicininė pažyma žmogui kainavo praėjusiais metais 160 Eur (tuo metu buvo tik 2 sertifikuotos klinikos Vilniuje kurios išduoda šią pažymą). Mokestis už interviu kuris mokamas ambasdoje yra 300 USD. Mokestis po interviu už žalios kortos ruošimą yra 230 USD. Kaina nurodyta žmogui. Dar gali papildomai prisidėti mokesčiai už dokumentų vertimą, skiepus ir pan.

Klausimas: Per kiek laiko reikia įvažiuoti į JAV?

Atsakymas: per 6 men. nuo medicinines pažymos gavimo. (šis reikalavimas vis dar galiojo 2016 metais)

Klausimas: Kiek kainuoja pragyvenimas atvykus?

Atsakymas: Šiam klausimui reikia viso atskiro straipsnio 🙂 Pragyvenimo kaina priklauso nuo daugybės faktorių. Jeigu planuojate iškarto gyventi dideliame mieste pvz. Niujorke, Los Andžele ar kito panašaus masto mieste, galite ruoštis mokėti už viską brangiau negu gyvenant užmiestyje ar mažame miestelyje. Nuomos kainos didmiestyje gali svyruoti nuo $700 iki $2,000 (ar netgi daugiau jeigu gyvensite Niujorke mieste) už studijos tipo butą. Tuo tarpu užmiestyje galite išsinuomuoti namą už panašią kainą 🙂 Kainos už kasdienius produktus ir paslaugas taip pat galit stipriai skirtis nuo gyvenamos vietos. Visumoje kainos gali skirtis kelis kartu nuo to kokios jos yra Lietuvoje. Greitu metu parašysime išsamesnį straipsnį su tiksliomis kainomis.