Mūsų pirmoji kelionė po Covid’o karantinų praėjusiais metais, po gerų metų pertraukos, buvo į Kaliforniją. Sugalvojome, kad norime praleisti kelias dienas Los Andžele ir kelias dienas Sekvojų parke.
Tiesą sakant, buvo nejauku dėl skrydžio, bet mūsų skrydžiai tiek į priekį tiek ir atgal buvo beveik pustuščiai. Buvo užpildyta tik po trečdalį lėktuvo ir laisvai galėjome sėdėti tik dviese, plius aplinkinės eilės irgi buvo tuščios.
Los Andžele apsistojome „Hampton Inn & Suites Santa Monica” viešbutyje kur ir išbuvome savo pirmąsias tris naktis. Labai patogioje vietoje, tik kelios minutės iki Santa Monikos prieplaukos, bei visas Santa Monikos prekybos centras visai už kampo. Apie LA labai nesiplėsime nes jau buvo nemažai rašę apie šį miestą. Detalų straipsnį apie Los Andželą galite rasti čią.
Atskridome pirmadienį, o ketvirtadienio rytą turėjome judėti link Sekvojų parko. Pakeliui išsinuomavome sniegbačius ir Wrangler Jeep su brezentiniu stogu😁 Kelionė nebuvo labai ilga, tik geros trys valandos. Užtrukome truputį ilgiau, nes sustojome užkąsti „In-n-out” burgerių ir taip pat turėjome vieną kartą sustoti, nes mūsų gerasis jeep’as truputėlį perkaito važiuojant į kalną.
Atvažiavome į planuotą vietą kiek vėliau nei planavome, todėl į patį parką nebevažiavome. Tik įsikūrėme savo nakvynės vietoje ir nuėjome pavakrieniauti.
Apsistojome prie pat parko įvažiavimo „Buckeye Tree Lodge”, mažoje trobelėje. Trys nakvynės kainavo $602. Tiesa, pačiame miestelyje Three Rivers, kur buvo mūsų trobelė, buvo šilta, apie +15 laipsnių. Pakilus į parką buvo staigus temperaturos minusas ir pilna sniego, todėl buvo reikalavimas visiems įvažiuojantiems turėti įsidėjus žiemines ratų grandines. Paskaitėme, kad grandines galima nuomotis Three Rivers miestelyje, mes išsinuomovome iš restoranėlio „The Gateway Restaurant & Lodge” kuris buvo prie pat musų. Kaina $120 neribotam laikui ir kai gražini grandines jie tau grąžina $4o, tai galutinė kaina $80. Patikrinome ir kitą nuomos punktą, bet ten kaina buvo $55 per dieną.
Penktadienis ir pirmoji diena parke
Sekvojų nacionalinis parkas buvo įkurtas Kongreso nuosprendžiu 1890 metais, norint išsaugoti ten augančias sekvojas. Didėjant baimei dėl aplinkos kraštovaizdžio, parko teritorija išaugo kelis kartus. 1940 metais buvo įkurtas šalia besirobojantis Kings Canyon nacionalinis parkas. Abu parkai užima 800.000 akrų teritoriją. Aukštis virš jūros lygio parke gali pasikeisti nuo 414 m. iki 4417 m. (tai beje, tuo pačiu yra aukščiausio Kalifornijos kalno Mt. Whitney aukštis). Važiuojant į parką buvo įdomu stebėti kaip su aukščiu keičiasi ne tik visa augalija, bet ir klimatas. Prie įvažiavimo į parko teritoriją gali būti plius 15C, o užkilus iki pačių sekvojų gali būti pilna sniego ir minusinė temperatūra.
Tiesa, nuo parko įvažiavimo iki lankytinų objektų reikia pavažiuoti beveik 50 minučių vingiuojančiu keliuku, kuris dar iš ryto buvo apledėjęs. Mes kadangi važiavome su Jeep, grandinių neprireikė ir saugiai pasiekėme sekvojas 😎
Pirmąją naktį nelabai miegojosi, todėl atsikėlėme 6 ryto ir parke jau buvome prieš 8. Galima sakyti nebuvo nei vieno žmogaus, tik parko reindžeris valantis sniegą. Spaudė lengvas šaltukas, bet mes buvome visai gerai pasiruošę ir mūsų tikslas buvo pasiekti garsųjį „Tunnel log” ir „Moro rock”, nes viskas kaip ir pakeliui. Pirmyn atgal viso užtrukome 3 valandas, viso ~ 7 km. Pirmiausiai ėjome iki Tunnel log (nuvirtusios sekvojos, per kurią yra iškirstas tunelis ir vasarą galima tiesiog pravažiuoti kiaurai automobiliu). Buvo pasakiškas rytas ir nematėme nei vieno žmogaus, taip sakant „ankstyvi paukščiai gauna geriausius kąsnius”.
Grįžinėdami atgal nusprendėme užsukti iki Moro uolos. Tai didžiulė granito uola, nuo kurios atsiveria nuostabūs parko vakarinės dalies vaizdai. Tik norint patekti ant uolos reikia užkilti į viršų gerus šimta metrų, arba kitaip sakant įveikti 350 laiptelių. Prieš atvažiuodami žiūrėjome keletą video, kur žmonėms nepavyko užkilti ant viršaus nes visas laiptelių takas buvo apledėjęs. Tą naktį, prieš mums apsilankant, visai nemažai pasnigo taigi bandėme lipti su savo sniegbačiais. Buvo visai įdomi patirtis ir sėkmingai pasiekėme uolos viršų, tik reikėjo būti labai atsargiems. Gaila tik, kad mums belipant apsiniaukė dangus. Pakilę tarsi patekome į debesį ir netgi pradėjo sniguriuoti, todėl gražių vaizdų neteko pamatyti, bet visai smagiai palaipiojome.
Pakeliui į savo trobelę sustojome trumpam pasivaikščiojimui į 1 km. ilgio taką aplink sekvojų giraitę „The Big Trees Trail”. Šiame pasivaikčiojime galima išmokti visą sekvojų ekosistemą, kadangi aplink visą taką pilna informacinių stendų.
Šeštadienis
Bent vieną dieną norėjome palikti tik rimtesniam žygiui. Pasiteiravus parko reindžerės apie galimus ilgesnius trail’us, turėjome keletą variantų.
- Pirmasis buvo apatinėje parko dalyje eiti iki Marble Falls.
- Antrasis variantas buvo eiti iki kitų krioklių pavadinimu Tapokah Falls, esančių prie Lodgepole stovyklavietės.
- Trečiasis variantas eiti iki Heather ežero.
Pasirinkome pastarąjį, nes kiek ilgesnis ir sudėtingesnis. Esant geroms oro sąlygoms galima eiti daug toliau iki Pear ir Emerald ežerų, arba einant tuo pačiu taku nueiti iki apžvalgos bokšto (kuris žiemą uždarytas).
Šis takas prasideda nuo Wolverton, kur žiemą visi atvažiuoja pačiuožinėti nuo kalniukų. Eiti reikia Hump trail’u ir pusė kelio vingiuoja tarp sekvojų medžių. Žiema kai sniegas spindi nuo saulės šie medžiai atrodo tikrai įspūdingai. Visą kelią po truputį vis kyli aukštyn. Kaip minėjau, anksčiau parke buvo gerai pasnigę, todėl teko visą žygį eiti su sniegbačiais.
Įpusėjus, takas atsiskiria ir tada prasidėjo visi smagumynai. Buvo vos keletą žmonių praėjusių per gilų sniegą, o jau artėjant prie mūsų tikslo patekome į tokį rūką, kad matomumas buvo vos keletą metrų. Bet taip juk tik smagiau. Pasiekus ežerą sutikome vieną porelę, kurie pirmieji „praskynė” taką per sniegą, tad mums buvo šiek tiek lengviau eiti. Kai atėjome prie ežero visi debesys prasisklaidė, galėjome atsipūsti ir visiškoje tyloje pasigrožėti aplinka.
Žygis nebuvo toks lengvas, nes teko daug klampoti per sniegą, viso užtrukome beveik 6 valandas. Aišku grįžti atgal yra daug paprasčiau kai leidiesi visad žemyn ir jau turi išmintą taką. Buvome gerokai išsekę, saulė taip pat jau buvo pradėjus leistis taigi traukėme tiesiai į kaimelį. Po sočios vakarienės, atstačius visas prarastas kalorijas, nuėjome gana anksti miegoti.
Sekmadienis
Sekmadienis pagal planą turėjo būti skrydžio atgal diena, bet mūsų planas nepavyko. Kolorade siautė didelė pūga ir visi skrydžiai buvo atšaukti, todėl prasitesėme pasibuvimą Los Andžele dar porai dienų. Ta proga dar galėjome sekmadienį šiek tiek pabūti parke.
Nebuvo jokių didelių planų, tik susitikome su mano buvusiu bendradarbiu, kuris keliauja po visą Ameriką su savo autobusiuku. Visi kartu apžiūrėjome „General Sherman” sekvoją, didžiausią medį pasaulyje. Šios sekvojos aukštis yra 275 pėdos (~83 m.) ir skersmuo 36 pėdos (~10 m.).
Tai buvo mūsų pirmosios atostogos Kalifornijoje žiemą ir kas nebijo šalčio labai rekomenduojame pasidžiaugti nacionalinių parkų žiemiška didybe.
