Lapkričio mėnesį keliavome į Meksiką, tiksliau į Kankuno ir Tulumo kurortus. Pagrindinis šios kelionės tikslas buvo draugų vestuvės. Kad vyksime į šią kelionę jau žinojome daugiau nei prieš metus, nes tada buvo pradėtos planuoti vestuvės ir buvome neoficialiai pakviesti.
Vestuvių linksmybės turėjo prasidėti Kankune, lapkričio 8 d. (ketvirtadienį ir tęstis iki sekmadienio).
Mes nusprendėme vykti pora dienų anksčiau, kad spėtume truputį pakeliauti aplinkui. Turėjome ilgą su persėdimu skrydį (kadangi kaip visad bilietus pirkome likus porai savaičių, tai jei norėjome pigesnio bilieto, teko pasirinkti skrydį su persėdimu). Antradienio vakarą iš Denverio skridome į San Franciską ir iš ten į Kankuną. Atvykome 6 ryto ir iškarto traukėme pasiimti rezervuoto automobilio. Meksikoje mus pasitiko labai drėgnas ir karštas klimatas. Pasiėmę automobilį turėjome traukti link Chichen Itza majų piramidės. Nuomos punkte viskas praėjo sklandžiai. Pirmas dalykas kurį parodė nuomos darbuotojai buvo kur rasti atsarginį ratą. Kiek nustebino, bet kaip laikas parodė, ši informacija visgi buvo naudinga 🙂 Auto kaina gavosi kiek brangoka, nes turėjome mokėti papildomai už automobilio draudimą, tai viso gavosi kiek virš $100 už beveik naują VW Jetta.
Nuo Kankuno oro uosto iki piramidės yra geros dvi valandos kelio, kadangi lėktuve visiškai nepavyko išsimiegoti, prieš kelionę vietinėje degalinėje gavome užsipirkti stiprios kavos. Iš tikrųjų kelias nuo oro uosto iki Chichen Itza šiek tiek nustebino, nesitikėjome tokios tuštumos ir netvarkingų namų pakelėse. Plus kas dar labiau nustebino, kad pakelėje mus sustabdė paprasti žmonės laikantys kelio ženklą „Stop”. Galvojome kas čia vyksta ir kas ko iš mūsų nori. Pasirodo tai buvo vietovės į kurią vykome informacijos punktas, po palmių skėčiu, ir nesvarbu, kad Chichen Itza buvo dar už gerų 40 min kelio. Šalia bilietų pardavinėtojų yra mažas pastatas su užrašu „Informacija”, bet jame įsikūrė iguanų šeimynėlė ir visas pastatas yra saugomas, todėl bilietus dabar pardavinėja pavėsinėje šalia pastato. Bilietų kaina žmogui apie $20, į kainą taip pat įėjo bufeto stiliaus pietūs ten esančiame viešbutyje.
Chichen Itza yra buvusi Majų gyvenvietė-miestelis, kuris įtrauktas į 7 Naujųjų Pasaulio stebuklų sąrašą ir 1988 m. buvo įtrauktas į UNESCO sąrašą. Nieko stebėtina, kad tai vienas lankomiausių objektų Meksikoje, sakoma, kad 2017 m. apytiksliai čia apsilankė 2,6 mln žmonių. Archeologai teigia, kad tai buvęs svarbus ekonominis taškas dar 600 m. Pagrindinis objektas visoje teritorijoje yra El Castillo arba Kukulkan piramidė. Ji buvo pastatyta tarp 800 ir 900 m. Stebina tuomet gyvenusių žmonių matematinės ir astronominės žinios. Kiekvienas piramidės šonas turi 91 laiptelį, kas viso yra 364, plus piramidės viršus ir viso gaunasi 365, kas reprezentuoja metų dienas. Prieš keletą metų, kol nebuvo draudžiama, buvo galima užlipti iki pačio piramidės viršaus. Statinys turi savo puikius prižiūrėtojus – iguanas. 🙂
Visoje teritorijoje, kuri supa piramidę yra įsikūrę vietiniai prekeiviai. Jų kiekis kiek nustebino, turbūt jų buvo ne vienas šimtas. Visų jų siūlomi suvenyrai buvo labai panašūs, nuo marškinėlių, aksesuarų iki medžio drožinių, įvairių indėniškų kaukių ir švilpynių. Turbūt populiariausia prekė buvo medinis prietaisiukas kurio pagalba galima atkartoti jaguaro riaumojimą (apačioje video su garsu). Buvo kiek juokinga ir graudu, kad dauguma prekių buvo siūlomos už dolerį ar du. Kainos visų rankdarbių tikrai žemos.
Tuo metu kai lankėmės buvo saulėta ir itin karšta. Šaro organizmui matomai kažkas neįtiko, galbūt dėl bemiegės nakties ar nuovargio, atsirado alerginė reakcija nuo tiesioginės saulės spindulių, taigi teko slėptis pavėsyje ir vengti saulės. Prie piramidžių užtrukome kiek trumpiau nei buvome planavę. Viešbučio bufete po sočių pietų patraukėme apžiūrėti dar vieno labai populiarus objekto: Cenote Ik Kil.
Cenote‘s yra „natūraliai”susiformavusios vandeningos duobės po to kai prieš 66 milijonus metų didžiulis asteroidas smogė į dabartinę Meksikos teritoriją – Yucatan. Tai lyg gili uola ar duobė, kurios apačioje yra vandens telkinys. Daugumoje jų galima maudytis ir džiaugtis vandens malonumais, o jų tose apylinkėse yra tikrai nemaža! Sakoma. kad visi šie vandens telkiniai jungiasi giliai po žeme. Atrodo jos tikrai įspūdingai, todėl kiek užtrukome kol pasidarėme daugiau nuotraukų. Maudytis visgi nesiryžome. Matomai nuovargis darė savo, nesinorėjo priburbuliuot išplaukus į vandens vidurį 🙂 Kaina norint pasipliuškenti tik $5, yra spintelės ir persirengimo kabinos. Žodžiu viskas puikiai pritaikyta turistams.
Pasigrožėję vaizdais sėdome atgal į mašiną ir traukėme link savo viešbučio Tulum mieste. Šis miestas yra populiarus tarp turistų, bet ne tiek kiek Kankunas. Turbūt galima būtų sakyti jog Kankun’as yra Lietuvos Palanga, o Tulum’as būtų kaip Juodkrantė ar Nida 🙂 Kelias kiek prailgo, kadangi nuovargis vis dar darė savo. Atvykome vakarop, dar nepradėjus tempti. Susidėję daiktus į kambarį nutarėme „trumpam” snustelėti. Kadangi lova buvo itin patogi, Šaras po ilgo vairavimo atsikėlė tik apie 9 vakaro. Atsikėlę, praleidome vakarą viešbučio restorane ir grįžome ilsėtis prieš kitos dienos nuotykius.
Kitą dieną prasimankštinę viešbučio sporto klube išvykome į Tulum’o paplūdimius. Šie paplūdimiai garsėja savo laukine gamta, baltu smėliu ir žydru vandenynu 🙂 Nusprendėme prieš tai pravažiuoti pro patį miestą, kadangi žinojome, kad kitos progos šioje kelionėje to padaryti jau neturėsime. Važiuojant viena pagrindinių ir judriausių gatvių pastebėjome, kad aplinkiniai vairuotojai naudoja garso signalą kiek dažniau nei įprastai. Po trumpos minutes, vienas iš vairuotojų atkreipė mūsų dėmesį ir pirštu bedė į mūsų keleivio pusės galinį ratą. Ispanų kalbos išmanyt nereikėjo, kad suprasti kas gi vyksta 🙂 Sustojus ir išlipus šalikelėje teko liūdnai nužvelgti pustuštę galinę padangą…
Čia ir pasirodė vietinių gyventojų svetingumas. Šarui net nepradėjus atsukinėti rato, priėjo vietinis vyras ir ispaniškai pradėjo siūlytis padėti pakeisti ratą. Šaras nespėjo net paaiškinti kas įvyko, kuomet iš niekur atsirado dar vienas vyras su įrankiu krepšiu, kuris tik priėjęs ištarė „Mechanik, mechanik” berodydamas pirštu į save. Šarui nieko kito nebeliko kaip atsitraukti į šoną ir leist vyrams darbuotis. Po gerų 10 min, ratas buvo pakeistas į atsarginį. Padėkojome duodami kelius turimus kišenėje dolerius, apsikeitėme šypsenomis ir patraukėme toliau iki paplūdimio.
Suradę vietą kur palikti mašina išėjome prie vandenyno. Čia kaip visada pasitiko būrelis vietinių siūlančių įvairias vandens pramogas. Susiradę tinkama vietelę prigulėme pasilepint saulėje. Kai kas mėgavosi šviežiai skintų kokosų kokteiliais, o kai kas turškėsi vandenyne 🙂 Labai norėjau paragauti šviežių kokosų vandens, kadangi buvome apsupti palmių, tai tas noras atsirado matyt natūraliai. Paprašiau Šaro, kad nueitų į šalia esantį paplūdimio bariuką ir paprašytų kokosų vandens. Po gerų 15min gavau savo gėrimą kurio išvaizdą, skonis ir laipsniai buvo kiek patobulinti 🙂
Po kelių valandų išvykome atgal į Kankun’ą kur mūsų laukė užsakytas viešbutis ir draugai iš Čikagos. Atvykome čia vakarop. Visi pažįstami ir mes apsistojome viešbutyje „Krystal Cancun„. Už 3 nakvynes čia sumokėjome $318, tai viešbutis, kuriame galima pasiimti „viskas įskaičiuota” paketą, bet mes pagalvojome, kad mums jo nereikia, kadangi vis vien atvažiavo į vestuves ir bus kelios vakarienės, gėrimai viešbutyje ir taip pigūs, vien dėl jų neapsimokėjo imti to paketo. Prie bendros sumos būtų tekę sumokėti papildomai po $75 žmogui už dieną. Visus tris rytus pusryčiavome viešbutyje kartu su visais kitais esančiais svečiais, žmogui turėdavome sumokėti tik $10 už pusryčius ir galėjome valgyti kiek nori.
Taigi tik atvykus į viešbutį, prasidėjo vestuvių linksmybės. Vakare visi susitikome viešbučio foje ir patraukėme į miestą, ieškoti vietos linksmybėms pratęsti. Radome vieną sausakimšą klubą, kur veiksmas vyko visu pajėgumu, už įėjimą turėjome sumokėti po $20 į kuriuos įėjo gėrimai visai nakčiai.
Sekančią dieną, penktadienį, turėjome laisvą pusdienį, per kurį pasideginome, o vakare laukė „Rehersal dinner” (Repeticijos vakarienė), šią dieną jau susirinko ir daugiau svečių, giminaičiai iš Meksikos, pasisėdėjome keletą valandų, užkandome, pasifotografavome ir sutemus jaunimas linksmybes pratęsė viename iš viešbučio baseinų.
Šeštadienį buvo pagrindinė diena – vestuvių ceremonija. Kuri prasidėti turėjo 5 val, o 6 valandą vakaro laukė „balius”. Mes aišku pirmą dienos pusę pasideginome, dar nuėjome apsipirkti suvenyrų. Jaunieji su pabroliais ir pamergėmis turėjo turėti fotosesiją prieš ceremoniją, bet įvykus nesusipratimui laiku neatvyko jų fotografai. Tad į pagalbą atskubėjo Šaras 🙂
Ceremonija vyko paplūdimyje, bet į ją galėjo patekti tik pamergės ir pabroliai, visi kiti svečiai prisijungė tik šventinei daliai. Ši dalis vyko pačiame viešbutyje lauke, šalia baseinų. Patiko mums, kad nebuvo tų visų ilgų sveikinimų ir kalbų, kaip kad įprasta Lietuvoje. Kalbas sakė tik vyriausioji pamergė ir pabrolys. Po kalbų laukė vakarienė, pagrindinis patiekalas ir iškart po jo desertas ir viskas, daugiau jokių stalų nukrautų maistu, tik gėrimai. Visi daug šoko, jaunoji aišku metė puokštę, o visi vyrai į šokių aikštelę susirinko meksikietiškai tradicijai. Visi vyrai sustojo ratu ir vienas paskui gavo gerti tekilą tiesiai iš butelio. Kadangi Šaras padėjo palaikyti šią vietinė tradiciją, tai nieko keisto kad po tokio ragavimo miegoti nuėjome kiek po 12 nakties. Lauke linksmybės tęsėsi maždaug iki 12 nakties, o po to ištvermingieji persikėlė į mažąją salę jau pačiame viešbutyje, kur laukė naktiniai užkandžiai: načos, takos, virtos juodos pupelės, vienu žodžiu meksikietiški užkandžiai.
Tai taip ir baigėsi vestuvės ir mūsų atostogos Meksikoje. Sekmadienį turėjome gan anksti keltis ir skubėti į oro uostą. Oro uostas yra už pusvalandžio kelio nuo Kankuno ir ten nebėra Uber (praėjusiais metais dar buvo), tad į priekį su taxi sumokėjome $40, o atgal $25. Taip jau yra, kad atgal visada pigiau. Geriausia būtų buvę tiesiog užsisakyti vietas vienoje iš transporto firmų, kurios daro grupinius pervežimus su autobusiukais, tada kainuotų beveik dvigubai mažiau.
Buvo visai smagi mūsų pirma kelionė i Meksiką, tikrai dar norėtume sugrįžti į Tulum’ą ir pabūti ten kiek ilgiau.
Visai neseniai lankėmės Majamyje, tad kitas mūsų pasakojimas bus apie Floridą, bet kadangi kaip tik nuo kelionės į Meksiką dabar jau esame abu dirbantys, tad įgyvendinti mūsų pasakojimus užtrunka kiek daugiau laiko. 🙂
